„Senėjimo laikrodis.“ Nustatė, kurie įpročiai žmogų sendina labiausiai ()
Jau daugelį metų mokslininkai bando įminti ilgaamžiškumo paslaptį, kuri sulėtintų senėjimą, padėtų žmonėms jaustis geriau ir gyventi ilgiau.
© Vilkasss (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/ai-generated-woman-face-mirror-9442821/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žurnale „Nature Medicine“ neseniai paskelbtas tyrimas pateikė naujų įrodymų, kaip gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniai, įskaitant rūkymą, fizinį aktyvumą ir gyvenimo sąlygas, daro įtaką žmogaus amžėjimo procesui.
Tyrėjai analizavo beveik pusės milijono Jungtinės Karalystės (JK) biobanko dalyvių medicininius duomenis, o jų tikslas buvo – nustatyti 164 skirtingų gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių poveikį senėjimui ir ankstyvai mirčiai.
Mokslas mano, kad koreguojami veiksniai turi didesnę įtaką gyvenimo trukmei nei genetika. Todėl ir svarbu geriau suprasti, kaip žmogaus aplinka veikia senėjimo procesą.
Tyrimo autoriai naudojo unikalų senėjimo modelį, vadinamą „senėjimo laikrodžiu“, kuris padėjo nustatyti, kurie aplinkos veiksniai daro didžiausią įtaką amžėjimui.
|
„Senėjimo laikrodis“ įvertina žmogaus biologinį amžių pagal jo organizme esančius molekulinius biožymenis.
„Įsivaizduokite jį kaip laikrodį, kuris matuoja, kaip jūsų kūnas sensta iš vidaus, o ne tik skaičiuoja metus“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Austinas Argentieris iš Masačusetso bendrosios ligoninės.
Pasak jo, mokslininkų sukurtas „senėjimo laikrodis“ yra galingas mirtingumo ir ligų prognozės įrankis.
Svarbiau nei genetika
Galutinis tyrimo rezultatas – išskirti 25 gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniai, labiausiai susiję su senėjimo biožymenimis, ligų rizika ir mirtingumu. Štai keletas pagrindinių veiksnių, turėjusių didžiausią įtaką:
– Sūrio suvartojimas;
– Odos įdegis;
– Nuovargio jausmo dažnumas;
– Lankymasis sporto klube;
– Finansinių problemų istorija;
– Namų ūkio pajamos;
– Fizinis aktyvumas;
– Miego trukmė;
– Rūkymas;
– Būsto tipas (namas ar butas);
– Atviros ugnies naudojimas šildymui.
Tyrėjai nustatė, kad didžiausią įtaką biologiniam senėjimui turėjo rūkymas, socialinė ir ekonominė padėtis, fizinis aktyvumas ir gyvenimo sąlygos.
„Mūsų aplinka ir gyvenimo būdas yra beveik 10 kartų svarbesni mirtingumo rizikai nei genetinis polinkis į ligas. Tai reiškia, kad mes galime išvengti ankstyvos mirties, jei sutelksime dėmesį į aplinkos ir ekonominių sąlygų gerinimą“, – akcentavo A.Argentieris.
„Šis tyrimas turėtų suteikti vilties, kad senėjimas nėra visiškai nulemtas mūsų genų – amžėjimą smarkiai įtakoja mūsų aplinka“, – pridūrė jis.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
