Dedate tai į makaronus. Taip išsiskiria potencialiai kancerogeniniai junginiai ()
Kaip virti makaronus, kad išvengtumėte rizikos?
© Engin_Akyurt (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/pasta-vegetables-mixed-vegan-6591516/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Italų tradicija sako, kad vanduo, kuriame verdami makaronai, turi būti „sūrus kaip jūra“, kad makaronai būtų tinkamo skonio ir konsistencijos. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad druskos įdėjimas į verdantį vandenį gali būti ne toks nekenksmingas, kaip atrodo. Pasirodo, kad kartu su chemiškai apdorotu vandeniu gali susidaryti potencialiai toksiškos medžiagos.
Ar makaronų vandens sūdymas gali būti žalingas?
Nors druska yra neatsiejama daugelio patiekalų ruošimo dalis, mokslininkai atkreipia dėmesį į jos sąveiką su vandentiekio vandeniu. „ACS Environmental Science & Technology“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad verdant makaronus pasūdytame vandenyje gali susidaryti trihalometanai (THM) – cheminės medžiagos, kurios didelės koncentracijos gali būti kancerogeninės ir pakenkti vidaus organams.
|
Pagrindinė problema yra reakcija tarp joduotos druskos ir chloraminų – medžiagų, naudojamų vandens dezinfekavimui daugelyje šalių. Remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) tyrimais, THM gali prisidėti prie kepenų ir inkstų problemų, širdies ritmo sutrikimų ir netgi vėžio vystymosi.
Kaip susidaro kenksmingos medžiagos?
Mokslininkai ištyrė, kas nutinka vandeniui, kuriame verdami makaronai. Eksperimentas parodė, kad trihalometanai kaupiasi ir vandenyje, ir pačiuose makaronuose. Jų kiekis priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant: virimo būdo ir vandens gardinimui naudojamos druskos rūšies.
Cheminis procesas vyksta, kai chloras ir jodas reaguoja į organinius chloro junginius. Nors jų kiekis geriamajame vandenyje yra reguliuojamas ir dažniausiai nedidelis, verdant uždarame puode šių medžiagų koncentracija gali padidėti.
Kaip virti makaronus, kad išvengtumėte rizikos?
Siekiant sumažinti kenksmingų medžiagų suvartojimo riziką, mokslininkai rekomenduoja laikytis kelių paprastų taisyklių:
- Gaminimas be dangčio – tai leidžia išgaruoti kenksmingiems junginiams, sumažinant jų kiekį gatavame patiekale.
- Greitai nuvarvinkite makaronus – kuo trumpiau jie būna vandenyje, tuo mažiau trihalometanų prasiskverbia į jų struktūrą.
- Druskos įdėjimas po virimo – jei įmanoma, geriausia berti druską tiesiai į gatavą patiekalą, o ne į vandenį.
- Venkite joduotos druskos gaminant maistą – alternatyva yra košerinė, jūros arba Himalajų druska, kurioje nėra jodo.
Be to, verta atkreipti dėmesį į indus, kuriuose gaminame maistą. Rekomenduojama vengti aliumininių puodų, verčiau rinktis emaliuotus ar plieninius, kurie nereaguoja su druska ir neišskiria į maistą sunkiųjų metalų.
Nors tyrimo rezultatai gali atrodyti nerimą keliantys, tai nereiškia, kad turėtumėte visiškai atsisakyti vandens sūdymo. Svarbiausia naudoti tinkamus maisto ruošimo būdus, kurie sumažina kenksmingų medžiagų susidarymo riziką. Galiausiai kiekvienas gali pritaikyti savo gaminimo įpročius taip, kad gaminti būtų ir skanu, ir sveika.
![[ŽT] „Geriau nei daugelis daržovių.“ Kodėl lašiniai pripažinti vienu sveikiausių produktų](/photo/202503/22/19/thumb_510985__lasiniai.png)
