„Nevalgai pusryčių? Sužinok, kas tavęs laukia“ ()
Žmogų veikia trimis būdais.
© Kiddo27, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Breakfast_at_the_Black_Bear_Diner.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pusryčių praleidimas kenkia ne tik fizinei sveikatai, bet ir gali išsekinti protiškai, net to nesuvokiant, „Forbes“ aiškina psichologas Markas Traversas.
Kaip pastebėjo psichologas, daugelis žmonių nesupranta, kad tai, ką jie valgo ir kada valgo, taip pat gali paveikti jų psichinę sveikatą. Ekspertas pažymėjo, kad mityba vaidina didžiulį vaidmenį formuojant jų gebėjimą susikaupti ir funkcionuoti visą dieną.
Šiais metais atliktame tyrime nagrinėtas šis poveikis – tyrėjus domino, kaip kasdieniai mitybos įpročiai, ypač pusryčių praleidimas, gali paveikti psichinę sveikatą.
|
Mokslininkai padarė išvadą, kad pusryčių praleidimas žmogų veikia trimis būdais.
Vis daugiau tyrimų rodo, kad depresija yra susijusi su biologiniais veiksniais ir gyvenimo būdu. Miegas, fizinis aktyvumas, mityba ir dienos režimas gali paveikti smegenų funkciją ir nuotaikos stabilumą.
Tyrėjai nustatė, kad jauni žmonės, kurie praleido pusryčius, dažniau pranešė apie sunkesnius depresijos simptomus nei tie, kurie reguliariai valgė pusryčius. Tyrimo dalyviai, kurie juos praleido, dažniau buvo apimti neigiamos nuotaikos, jautėsi liūdni ir patyrė emocinį stresą.
Tirdami ryšį tarp pusryčių praleidimo ir depresijos, tyrėjai taip pat nagrinėjo, kodėl jis gali atsirasti.
Vienas iš pagrindinių veiksnių buvo „dėmesio impulsyvumas“, reiškiantis žmogaus polinkį greitai išsiblaškyti arba patirti psichinį nerimą. Tyrėjai nustatė, kad jauni žmonės, kurie praleido pusryčius, dažniau turėjo didesnį dėmesio impulsyvumo lygį. Šis impulsyvumas iš dalies paaiškina ryšį tarp pusryčių praleidimo ir depresijos simptomų. Tai rodo, kad valgio praleidimas gali paveikti smegenų gebėjimą savireguliuotis ir sutelkti dėmesį, o tai savo ruožtu gali paveikti nuotaiką.
„Jei dažnai jaučiate, kad jūsų smegenys yra miglotos arba emociškai perkrautos, gali būti verta permąstyti savo mitybos įpročius“, – siūlo psichologas.
Tyrimas parodė dar vieną įdomų rezultatą – jauni žmonės, kurie praleido pusryčius, dažniau surinko aukštesnius balus skalėje, vadinamoje „savikontrolė ir impulsyvumas“.
Savikontrolė ir impulsyvumas yra susiję su sunkumais atidėliojant pasitenkinimą, atsispiriant potraukiams ar valdant emocines reakcijas. Iš esmės tai yra gebėjimas sustoti prieš reaguojant.
Dažnesnis pusryčių praleidimas taip pat susijęs su psichinės sveikatos problemomis, tokiomis kaip nerimas, irzlumas ir prastas sprendimų priėmimas. Energijos trūkumas dienos pradžioje taip pat gali paveikti gebėjimą kontroliuoti potraukį maistui ir išlaikyti emocinį stabilumą, o tai gali neigiamai paveikti kantrybę ir savikontrolę.
„Jei dažnai jaučiatės nusiminę, jums sunku susivaldyti arba jus užvaldo emocijos, galbūt norėsite apsvarstyti savo mąstyseną, tačiau nepamirškite atkreipti dėmesio ir į savo kūną. Toks paprastas dalykas kaip pusryčių valgymas gali padėti stabilizuoti ne tik jūsų energiją, bet ir vidinį kontrolės jausmą“, – siūlo M. Traversas.
![[Patarimas] „Nakčiai užpilu vandeniu ir išgeriu prieš pusryčius. Šis paprastas gėrimas – išsigelbėjimas kepenims“](/photo/202506/03/08/thumb_125233__1073px-China,_Chinese_Export,_18th_century,_Period_of_Kien_Lung_-_Cup_and_Saucer_-_1955.177_-_Cleveland_Museum_of_Art_(cropped).jpg)
