Ne 10 000. Per dieną nueiti pakanka ir mažiau ()
10 000 yra gražus apvalus skaičius.
© IgorZed, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Women_walking_in_Hyderabad_street.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
10 000 žingsnių per dieną tikslas, atsiradęs kaip rinkodaros šūkis septintajame dešimtmetyje, remiantis naujais tyrimais, nėra moksliškai pagrįstas, ir net keliais tūkstančiais mažiau žingsnių gali būti naudinga sveikatai.
Mokslininkai nustatė, kad anksčiau priimtas tikslas nebūtinai yra auksinis standartas, nes bendras mirtingumas sumažėjo beveik perpus žmogui, kuris per dieną nueidavo 7000 žingsnių, palyginti su asmeniu, kuris per dieną nueidavo tik 2000 žingsnių, praneša „Financial Times“.
10 000 žingsnių tikslą sugalvojo Japonijos bendrovė „Yamasa“, siekdama parduoti žingsniamačius maždaug 1964 m. Tokijo olimpinių žaidynių metu. Šis skaičius tapo populiariu fizinio aktyvumo tikslu, kai paplito išmanieji telefonai su žingsnių skaitikliais.
„Žingsniamačių prekės ženklas neabejotinai buvo gerai pozicionuotas rinkodarai“, – teigė Melody Dingas, trečiadienį žurnale „The Lancet Public Health“ paskelbto tyrimo pagrindinis autorius. „Manau, kad tai labai naudinga visuomenės sveikatai – 10 000 yra gražus apvalus skaičius, todėl jis tinka tikslams nustatyti, net jei ir nėra pagrįstas įrodymais.“
|
Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 160 000 suaugusiųjų duomenis, kad ištirtų, kaip rimtų sveikatos problemų rizika kinta priklausomai nuo per dieną žengiamų žingsnių skaičiaus. Šis darbas, pagrįstas dešimtimis ankstesnių tyrimų, yra svarbus indėlis, tiriant judėjimo kiekio, įskaitant garsųjį 10 000 žingsnių tikslą, poveikį įvairioms sveikatos būklėms.
Bendras žmonių, kurie nuėjo 7 000 žingsnių, mirtingumas buvo 47 procentais mažesnis nei tų, kurie nuėjo tik 2 000 žingsnių. Tiems, kurie nuėjo 7 000 žingsnių, sumažėjo sveikatos problemų, įskaitant mirtį nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio, taip pat 2 tipo diabeto ir demencijos atsiradimo rizika.
M. Dingas pažymėjo, kad nueinant 10 000 žingsnių per dieną, kai kuriais atvejais rezultatai buvo geresni nei 7 000, pavyzdžiui, depresijos simptomų rizika sumažėjo papildomai 14 procentų.
„Nerekomenduoju žmonėms, kurie šiuo metu nueina 10 000 žingsnių per dieną, grįžti prie 7 000“, – sakė Melody Dingas, Sidnėjaus universiteto visuomenės sveikatos profesorius. „Tačiau po maždaug 7000 žingsnių papildoma nauda sveikatai už kiekvieną papildomą 1000 žingsnių pradeda mažėti, todėl „investicijų grąža“ yra mažesnė.“
„Tyrimas yra svarbus indėlis į mokslinę literatūrą, padedantis išsklaidyti mitą, kad 10 000 žingsnių per dieną tikslas turėtų būti optimalios sveikatos standartas“, – teigė Danielis Bailey, Londono Brunelio universiteto docentas.
„Siekiant optimalaus rizikos sumažinimo, galima rekomenduoti 5000–7000 žingsnių per dieną tikslą, kuris daugeliui žmonių bus labiau pasiekiamas nei neoficialus 10 000 žingsnių skaičius, kuris galioja jau daugelį metų“, – sakė D. Bailey.
Viena iš tyrimo išvadų buvo ta, kad peržengus 10 000 žingsnių ribą, nauda buvo reikšminga: nuėjus 12 000 žingsnių, bendras mirtingumas buvo 55 procentais mažesnis nei nuėjus 2000 žingsnių. Tai rodo, kad „Yamasa“, vienas iš nešiojamųjų sporto technologijų populiarinimo pradininkų, vis dėlto buvo teisus, siekdamas aukštų tikslų.
Tyrimas rodo, kad konkretaus tikslo nereikėtų pervertinti, teigė Andrew Scottas, Portsmuto universiteto klinikinės mankštos fiziologijos dėstytojas. „Tai rodo, kad apskritai daugiau judėjimo visada yra geriau ir kad žmonės neturėtų per daug susitelkti į skaičius, ypač dienomis, kai judėjimas yra ribotas. Tai tiesiog reiškia, kad 10 000 žingsnių per dieną nėra vienintelis skaičius, kurio reikia siekti.“
.png)
![[ŽT] „Produktas Nr. 1 „blogojo“ cholesterolio kiekiui mažinti. Visiems gerai žinomas grūdas“](/photo/202506/11/17/thumb_110798__Capture.JPG)
