Bijote adatų? Skiepams gali užtekti tarpdančių siūlo ()
Mokslininkai atrado, kad dantų valymas tarpdančių siūlu vieną dieną gali padėti jus paskiepyti.
© Ghinzo (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/vaccination-injection-covid-6933954/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Veikdamas per unikalų ir pralaidų dantenų audinį, vadinamą jungiamuoju epiteliu, šis naujas metodas stimuliuoja imunitetą ten, pro kur patenka daugelis infekcijų: burnoje, nosyje ir plaučiuose, rašo „Scitechdaily“.
Straipsnis buvo paskelbtas „Nature Biomedical Engineering“ žurnale.
Vakcinavimas per tarpdančių siūlą atrodo daug žadantis
Mokslininkai šį novatorišką būdą išbandė skiepydami gyvūnus – tarpdančių siūlą jie aptepė vakcina ir įvedė ją per audinį tarp dantų ir dantenų. Šis metodas privertė imuninę sistemą gaminti antikūnus gleivinių paviršiuose, pavyzdžiui, nosies ir plaučių gleivinėse, per kurias patenka virusai.
„Gleivinės yra svarbios, nes būtent pro jas į organizmą patenka patogenai, pavyzdžiui, gripo ir COVID virusai, – sakė straipsnio apie šį tyrimą autorius Harvinderis Singhas Gillas. – Tačiau, jei vakcina yra sušvirkščiama, antikūnai pirmiausia pasigamina visoje kraujotakos sistemoje, o gleivinėse jų susidaro palyginti nedaug.“
|
Mokslininkai teigia, kad įvedus vakciną per gleivinės paviršių antikūnai stimuliuojami ne tik kraujotakoje, bet ir gleivinių paviršiuje, o tai gali pagerinti kelio infekcijai užkirtimą.
Unikalūs jungiamojo epitelio pranašumai
Čia svarbus tampa jungiamasis epitelis. Epitelis – tai audinys, dengiantis kūno organų paviršių, pavyzdžiui, plaučius, skrandį ir žarnyną. Daugelyje kūno dalių šis sluoksnis sudaro stiprų barjerą, kuris neleidžia į kraujotaką patekti kenksmingoms medžiagoms, pradedant virusais ir baigiant našvarumais. Tačiau jungiamasis epitelis yra išimtis.
Šis plonas audinys tūno giliausioje dantenų kišenės vietoje, kur dantis susiliečia su dantenomis, ir neturi daugelio kitiems epitelio sluoksniams būdingų barjerinių savybių. Dėl to jis gali išskirti imunines ląsteles, kurios kovoja su bakterijomis, esančiomis seilėse ir tarpuose tarp dantų bei dantenų.
Metodo išbandymas su pelėmis
Norėdami patikrinti, kaip suveikia per jungiamąjį epitelį įvesta vakcina, mokslininkai vakciną užtepė ant nevaškuoto tarpdančių siūlo ir juo išvalė laboratorinių pelių dantis. Mokslininkai lygino, kaip pelių organizmuose vyko antikūnų gamyba, kai peptidinė gripo vakcina buvo įvesta tarpdančių siūlu per jungiamąjį epitelį, per nosies epitelį arba užtepta ant gleivinės po liežuviu.
„Mes nustatėme, kad vakcinos įvedimas per jungiamąjį epitelį sukelia žymiai geresnį antikūnų atsaką gleivinių paviršiuose nei dabartinis aukso standartas vakcinuojant per burnos ertmę, kai vakcina pakišama po liežuviu“, – sakė pirmasis straipsnio autorius Rohanas Ingrole, kuris buvo H. S. Gillo doktorantas Teksaso technologijų universitete. „Valymo dantų siūlu technika taip pat užtikrino panašią apsaugą nuo gripo, kaip ir vakcina, įvesta per nosies epitelį.“
Nepatenka į smegenis ir padeda išvengti kitų pavojų
Mokslininkas H. S. Gillas pabrėžia, kad tai gali būti labai perspektyvu, nes dauguma dauguma vakcinų preparatų negali būti skiriami per nosies epitelį – šio gleivinės paviršiaus barjerinės savybės trukdo veiksmingai įsisavinti vakciną.
Kartu vakcinavimas per nosies gleivinę gali kelti riziką, kad vakcina pasieks smegenis. Skiepijimas per jungiamąjį epitelį, pasak mokslininko, tokios rizikos nekelia.
Mokslininkai taip pat išbandė, ar vakcinacija per jungiamąjį epitelį yra veiksminga ir su trimis kitomis žinomomis vakcinų klasėmis: baltymine, inaktyvuotų virusų ir mRNR. Visais trimis atvejais vakcinacijos per jungiamąjį epitelį technika sukėlė stiprią antikūnų reakciją kraujyje ir gleivinių paviršiuose.
Maistas ir gėrimai netrukdė
Mokslininkai taip pat nustatė, kad bent jau gyvūnų atveju maistas ir vanduo, kurie buvo vartojami iš karto po vakcinacijos tarpdančių siūlu, jokios įtakos vakcinacijos efektyvumui neturėjo – imuninis atsakas buvo toks pats.
Tačiau nors įprastas tarpdančių siūlas yra tinkamas vakcinos įvedimo būdas laboratorinėms pelėms, mokslininkai žino, kad prašyti žmonių laikyti vakcina padengtą siūlą pirštuose yra nepraktiška. Šiai problemai spręsti mokslininkai pasitelkė dantų krapštukus su įtemptu tarpdančių siūlu. Tokie krapštukai turi kotelį ir du atsišakojimus, tarp kurių yra įtemptas tarpdančių siūlas – tokiu atveju jis yra laikomas už kotelio.
Mokslininkai tarpdančių siūlą dantų krapštukuose padengė fluorescuojančiais maistiniais dažais. Tuomet jie subūrė 27 tyrimo dalyvius, paaiškino jiems vakcinavimo tarpdančių siūlais koncepciją ir paprašė šiais dantų krapštukais maistinius dažus perkelti ant jungiamojo epitelio.
„Nustatėme, kad dantenų kišenėje atsidūrė apie 60 proc. dažų, o tai rodo, kad tokie dantų krapštukai gali būti praktiškas vakcinos įvedimo į epitelį būdas“, – sakė R. Ingrole.
Vis dėlto mokslininkai sutinka, kad toks būdas turi ir trūkumų. Pavyzdžiui, tai netiktų kūdikiams, kurie dar neturi dantų. Be to, ateityje reikalingi tyrimai, ar toks metodas tiktų žmonėms, turintiems dantenų ligų ar kitų burnos ertmės infekcijų.
![[ŽT] „Pfizer“ turi bėdų. Šokiruojanti informacija dėl vakcinos nuo COVID-19. Kas vyksta](/photo/202406/20/09/thumb_003256__paveikslas(4489).png)
