Dirbate naktimis? Sužinokite apie pasekmes ()
Hormonų lygio pokyčiai.
.jpg)
© Oregon Department of Transportation, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Night_work_(9475975716).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Darbas naktinėmis pamainomis arba pagal grafiką „tris dienas dirbu, tris dienas ilsiuosi“ yra būtinas daugeliui profesijų. Tačiau tai kenkia sveikatai.
Apie tai pranešė „Izvestia“.
Neurologė ir „Gemotest“ laboratorijos gydytoja ekspertė Jekaterina Demianovskaja leidiniui paaiškino, kad žmogaus kūnas veikia pagal cirkadinį ritmą – 24 valandų aktyvumo ir poilsio ciklą. Šį ritmą reguliuoja pagumburis ir jis sinchronizuojamas su išoriniais signalais, įskaitant dienos šviesos valandas. Darbas naktį, ypač pamainomis, sutrikdo natūralų cirkadinį ritmą, versdamas kūną būti aktyviam laikotarpiais, kai jis turėtų ilsėtis. Tai neigiamai veikia daugelį fiziologinių procesų, įskaitant lėtinių miego sutrikimų vystymąsi.
„Net jei žmogus miega reikiamą valandų skaičių, miego ir budrumo režimo pokytis gali pakenkti sveikatai. Dienos miegas, kuris pakeičia nakties miegą, paprastai būna mažiau gilus ir labiau pertraukiamas. Taip yra dėl to, kad dienos šviesa slopina melatonino, miegą reguliuojančio hormono, gamybą. Dėl to žmogus pakankamai neišsimiega. Vienkartinis ūmus miego trūkumas laikomas nekenksmingu sveikatai, tačiau lėtinis miego trūkumas lemia sumažėjusią koncentraciją, nerimą ir netgi imuninės sistemos aktyvumą“, – aiškino gydytoja.
|
Kita galima „nepatogaus“ režimo pasekmė – hormonų lygio pokyčiai. „Cirkadinio ritmo sutrikimas veikia tokių hormonų kaip kortizolis ir melatoninas gamybą, o tai gali sukelti endokrininės sistemos sutrikimus ir dėl to medžiagų apykaitos sutrikimus. Jei organizmas turi prisitaikyti prie nuolat kintančio miego ir budrumo režimo, kortizolio lygis padidėja, o tai lemia nervų sistemos išsekimą ir lėtinio streso, nerimo bei depresijos vystymąsi. Bandydami savarankiškai susidoroti su tokiomis būsenomis, kai kurie žmonės griebiasi piktnaudžiavimo alkoholiu, persivalgymo, o tai dar labiau pablogina problemą“, – sakė J. Demianovskaja.
Pasak jos, naktį dirbantys žmonės dažnai patiria sunkumų susikaupdami ir atsimindami. Jų produktyvumas mažėja. Taip yra dėl to, kad smegenys miego metu nepakankamai atsigauna. Taip pat blogėja ir fizinė organizmo būklė.
„Ilgalaikis darbas naktinėse pamainose sutrikdo medžiagų apykaitą – laikui bėgant gali išsivystyti nutukimas, metabolinis sindromas, 2 tipo diabetas. Taip yra dėl hormonų lygio pokyčių, įskaitant insulino ir leptino gamybos paros ritmo sutrikimą, kuris veikia apetitą ir gliukozės įsisavinimą. Taip pat didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Naktinis darbas ir jį lydintis lėtinis stresas padidina hipertenzijos, koronarinės širdies ligos ir insulto tikimybę. Silpsta imuninė apsauga: žmogus tampa pažeidžiamas infekcijų ir ligų, įskaitant vėžį“, – perspėjo gydytoja.
Jei neįmanoma išvengti naktinio darbo, svarbu atidžiai stebėti organizmo poreikius, pabrėžė neurologė. Kad miegas padėtų atkurti išteklius, būtina užtikrinti, kad miegamasis būtų tamsus, tylus ir vėsus. Tuo pačiu metu, likus kelioms valandoms iki miego, reikėtų atsisakyti kofeino ir alkoholinių gėrimų, sakė J. Demianovskaja.
Be to, pasak gydytojos, svarbu nepamiršti reguliaraus fizinio aktyvumo ir subalansuotos mitybos. Mityboje turėtų būti pakankamas kiekis baltymų, sudėtinių angliavandenių, vaisių ir daržovių. Geriau atsisakyti konservuoto ir greito maisto.
Ji pabrėžė, kad nereikėtų pamiršti reguliarių medicininių patikrinimų: kartkartėmis pamatuoti kraujospūdį, bent kartą per metus apsilankyti pas terapeutą ir atlikti kraujo tyrimus. Paprastai darbovietė, dirbant pamainomis, yra sertifikuojama kaip vykdanti darbus kenksmingomis sąlygomis, o darbdaviai įpareigoja darbuotojus atlikti metinius medicininius patikrinimus – jų negalima ignoruoti. Jei sveikatos būklė pablogėja, pavyzdžiui, atsiranda nuovargis ir dirglumas, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, pažymėjo neurologė.