Su demencija susijęs genas – ne nuosprendis. Harvardo mokslininkai turi sprendimą ()
Genetinę riziką turi 25 proc. žmonių.
© liuhonghezhengshi (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/to-each-other-selfie-the-old-man-2819241/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmonės, kurie laikosi Viduržemio jūros dietos principų, ilgiau išlaiko kognityvines funkcijas ir rečiau serga demencija, skelbia naujas tyrimas.
Pasak jo autorių, šis atradimas ypač svarbus žmonėms, kurie turi genetinę riziką susirgti demencija. Pagrindinės šios ligos priežastys – paveldimumas, gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniai.
Vienas didžiausių genetinės rizikos faktorių yra APOE4 vadinamas genas.
Manoma, jis nuo 3 iki 12(!) kartų padidina Alzheimerio ligos išsivystymo tikimybę. Tai – dažniausiai pasitaikanti demencijos forma.
Laimei, „Journal Nature Medicine“ publikuotas tyrimas atskleidžia, kad genetiniai rizikos veiksniai gali būti sušvelninti.
|
Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad valgant daug daržovių, vaisių, riešutų, pilno grūdo produktų, mažai raudonos ir perdirbtos mėsos – visa tai būdinga Viduržemio jūros dietai – sumažėja demencijos išsivystymo tikimybė.
Genetinę riziką turi 25 proc. žmonių
Nauda buvo didžiausia žmonėms, turintiems dvi APOE4 geno kopijas. Pasak autorių, mitybos poveikis susijęs su medžiagų apykaitos specifika.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad mitybos strategijos, ypač Viduržemio jūros dieta, gali padėti sumažinti kognityvinių funkcijų silpnėjimo riziką ir atitolinti demenciją“, – teigė vienas iš tyrimo autorių, Harvardo universiteto ligoninės mokslininkas Yuxi Liu.
Jo vadovaujama komanda analizavo daugiau nei 4200 moterų ir beveik 1500 vyrų duomenis, surinktus per tris dešimtmečius. Tyrėjai stebėjo ilgalaikius mitybos įpročius, analizavo kraujo mėginius ir genetinius duomenis, o mažesnei žmonių grupei reguliariai atliko kognityvinius testus.
Viduržemio jūros dieta sudomino mokslininkus, nes ankstesni tyrimai parodė, kad ji gali pagerinti smegenų veiklą senatvėje.
Harvardo universiteto tyrėjams tai pakišo idėją pasidomėti, kokią įtaką ši mityba gali turėti žmonėms su skirtingu genetiniu fonu, ir ištirti kraujo metabolitų, mažų molekulių, kurios atspindi, kaip organizmas apdoroja maistą ir atlieka normalias funkcijas, reikšmę.
Apie 25 proc. žmonių turi vieną APOE4 geno kopiją, o 2–3 proc. – dvi kopijas. Nėra iki galo aišku, kodėl šis genas padidina Alzheimerio ligos riziką, tačiau APOE baltymas paprastai padeda pernešti riebalus, tokius kaip cholesterolis, kraujyje ir smegenyse.
Panašu, kad su liga siejamas genas turi įtakos smegenų reakcijai į uždegimą ir amiloidinių plokštelių kaupimąsi, o tai gali padidinti Alzheimerio ligos riziką.
Pažymėtina, kad APOE4 geno varianto turėjimas negarantuoja, kad žmogus susirgs Alzheimerio liga.
Tyrimo autoriai pasiūlė, kad gydytojai, vertindami pacientų Alzheimerio ligos riziką, galėtų dažniau naudoti genetinius ir metabolitų tyrimus.
Y.Liu paaiškino, kad ateities tyrimuose bus bandoma išsiaiškinti ar mitybos parinkimas galėtų prisidėti prie individualizuoto požiūrio į demencijos rizikos mažinimą.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
