Jūsų kūnas nori „užmigti“: Kodėl žiemą traukia į lovą ir koks maistas tai pakeis? ()
Žiemą žmonės tarsi atkartoja natūralų meškos ciklą.
© Dmitry A. Mottl (photographer) & User:Tom_dl, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kuznetsk_Alatau_3.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai temperatūra nukrenta, kūnas reaguoja beveik instinktyviai: norisi ilgiau miegoti, mažiau judėti, o įprastas gyvenimo tempas tarsi sulėtėja. Interviu RT metu gydytojas ir kardiologas Andrejus Kondrachinas paaiškino, kad žiemą žmonės tarsi atkartoja natūralų meškos ciklą – kūnas linkęs „užmigti“, sumažindamas medžiagų apykaitą ir aktyvumo lygį. Tačiau, tinkamai maitinantis, šį procesą galima sušvelninti ir netgi panaudoti savo naudai.
Temperatūros kritimas lemia energijos persiskirstymą: kūnas daugiau kalorijų išeikvoja šildydamasis ir mažiau – išorinei veiklai. Reaguojant į tai, sulėtėja medžiagų apykaita, dėl ko atsiranda letargija, mieguistumas ir potraukis kaloringesniam maistui.
„Mes, kaip ir lokiai, bandome užmigti. Mūsų kūnai pamažu pereina į lengvo miego būseną; mes sulėtiname savo medžiagų apykaitą“, – aiškino Andrejus Kondrachinas.
Pati ši būsena nėra pavojinga, tačiau jai reikia koreguoti mitybą. Žiemos meniu turėtų ne tik palaikyti šilumą, bet ir suteikti energijos pojūtį, kad būtų išvengta tipiško „žiemos nuosmukio“.
|
Kodėl mityba padeda kovoti su nuovargiu? Energija neatsiranda iš niekur – ji sukuriama ląstelėse iš maistinių medžiagų. Be vitaminų ir mineralų medžiagų apykaita yra mažiau efektyvi, o hormoniniai procesai tampa nesubalansuoti. Dėl to prarandama energija ir juntama bloga nuotaika.
Pasak A. Kondrachino, vitaminai D, E ir A yra ypač svarbūs žiemą. Jie yra atsakingi už energijos apykaitą, odos, gleivinių būklę ir imuninę sistemą.
Vitaminas D gaminamas saulės spindulių, tačiau trumpomis žiemos dienomis jo trūksta. Trūkumą galite papildyti valgydami žuvį, kiaušinius ir kepenis.
Vitaminas E palaiko ląstelių tonusą ir apsaugo kraujagysles; jo šaltiniai yra augaliniai aliejai ir riešutai.
Vitaminas A stiprina gleivines, padėdamas organizmui geriau kovoti su virusais. Jo yra morkose, moliūguose, svieste ir žuvų taukuose.
O kaip dėl vitamino C? Jo vaidmuo neapsiriboja peršalimo prevencija. Šis antioksidantas palaiko kolageno gamybą ir padeda atsigauti po streso. A. Kondrachinas taip pat atkreipė dėmesį į citrusinių vaisių eterinių aliejų naudą, nes jie gerina nuotaiką ir mažina nuovargį. Visavertei žiemos mitybai taip pat reikia magnio, kalio ir seleno – mikroelementų, reguliuojančių širdies ir nervų sistemos veiklą. Riešutai, neskaldyti grūdai ir džiovinti vaisiai yra turtingiausi jų šaltiniai.
Žiemos dieta neturėtų būti sunki ar pernelyg kaloringa. Svarbiausia – subalansuoti maistą pagal maistinę vertę ir temperatūrą, kad būtų palaikoma vidinė šiluma, neperkraunantorganizmo.
Paprasto maisto produktų, kurie padės jums atsigauti ir prisitaikyti prie šalčio, sąrašo pavyzdys:
- žuvis (lašiša, skumbrė, sardinės) – vitamino D ir omega-3 šaltinis;
- kiaušiniai ir kepenys – palaiko vitamino A ir E kiekį;
- riešutai ir sėklos – aprūpina organizmą magniu ir selenu;
- citrusiniai vaisiai ir erškėtuogės suteikia vitamino C ir gaivinančio aromato;
- uogos (šviežios arba šaldytos) turi antioksidantų, kurie padidina energiją.
Kodėl uogos ypač vertingos žiemą? Net ir šaldytose jose išlieka dauguma vitaminų ir fitonutrientų, kurie stiprina kraujagysles ir imuninę sistemą. Jų galima dėti į košę, jogurtą ar kokteilius – be cukraus, kad neperkrautumėte medžiagų apykaitos.
Daugelis žmonių žiemą geria kavą ar energinius gėrimus, kad „pabustų“. Tačiau gydytojai pastebi, kad tai turi trumpalaikį poveikį ir dažnai sukelia vėlesnį nuovargį.
Alternatyva – baltymų ir sudėtinių angliavandenių derinys, kuris užtikrina nuolatinį energijos išsiskyrimą. Pavyzdžiui, avižiniai dribsniai su riešutais ir šaukštu medaus ryte turi švelnesnį ir ilgiau išliekantį poveikį nei puodelis kavos.
O kas, jei visiškai atsisakytumėte kavos? Tuomet naudinga pridėti žolelių arbatų su imbieru, erškėtuogėmis ar kardamonu. Jos gerina kraujotaką ir palaiko vidinę šilumą.
Dažna klaida – griebtis „sunkaus“ maisto, pavyzdžiui, keptos mėsos ar greito maisto, tikintis sušilti. Dėl to gaunama kalorijų perteklius, bet ne energija, o mieguistumas. Alternatyva – šiltos sriubos, keptos daržovės ir prieskoniai (ciberžolė, kalendra, pipirai), kurie natūraliai aktyvina termogenezę.
Trumpėjant dienoms, daugeliui žmonių sumažėja serotonino, malonumo hormono, kiekis. Šia prasme mityba tampa psichologinės paramos priemone.
A. Kondrachino minimi citrusinių vaisių eteriniai aliejai veikia ne tik per kvapą. Jie veikia nervų sistemą, padeda sumažinti nerimą. Be to, magnis ir kalis stabilizuoja širdies ritmą ir mažina dirglumą.
Maisto produktai, kurių sudėtyje yra triptofano (bananai, riešutai, kalakutiena), skatina serotonino gamybą. Tačiau poveikis pastebimas tik laikantis visapusiškai subalansuotos mitybos ir pakankamai miegant.
Tai yra pagrindinis žiemos paradoksas: kuo daugiau žmogus skiria dėmesio mitybai, tuo lengviau kūnui ir psichikai atlaikyti šviesos ir šilumos trūkumą.
Gydytojas pabrėžė, kad lenktynės dėl stebuklingų vaistų „imunitetui sustiprinti“ yra beprasmės. „Imuniteto, apskritai, stiprinti nereikia, nes sveiko žmogaus organizme jis jau subalansuotas. Mūsų tikslas – praturtinti savo mitybą. Visa tai leis mums be problemų išgyventi žiemą“, – apibendrino Andrejus Kondrachinas.
