„Kiekvienas žingsnis svarbus.“ Alzheimerio ligą atitolina beveik septyneriems metams ()
Kenksmingi baltymai kaupėsi lėčiau.
.png)
© BruceBlaus. Blausen.com staff (2014). "Medical gallery of Blausen Medical 2014". WikiJournal of Medicine 1 (2). DOI:10.15347/wjm/2014.010. ISSN 2002-4436., CC BY 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wi
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujo tyrimo duomenimis, keli tūkstančiai žingsnių per dieną sulėtina Alzheimerio ligos progresavimą.
Net ir vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas gali apsaugoti smegenis ir sulėtinti Alzheimerio ligos progresavimą. Masačiuseto „Mass General Brigham“ ligoninės bei Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad vyresnio amžiaus suaugusiųjų, kurie per dieną nueidavo nuo 3000 iki 7500 žingsnių, organizme kenksmingų tau baltymų kaupėsi lėčiau, o jų kognityvinės funkcijos išliko ilgus metus.
Žurnale „Nature Medicine“ paskelbtame tyrime dalyvavo 296 dalyviai nuo 50 iki 90 metų amžiaus, kuriems tyrimo pradžioje nebuvo jokių kognityvinių sutrikimų požymių. Fizinis aktyvumas buvo registruojamas žingsniamačiais, o PET smegenų skenavimas buvo naudojamas beta-amiloido ir tau baltymų buvimui stebėti.
|
Rezultatai parodė, kad žmonės, kurie per dieną nueidavo nuo 3000 iki 5000 žingsnių, kognityvinių sutrikimų atsiradimą atitolino vidutiniškai trejiems metams, o tie, kurie nueidavo nuo 5000 iki 7500 žingsnių, kognityvinių sutrikimų atsiradimą atitolino beveik septyneriems metams. Priešingai, sėslus gyvenimo būdas pagreitino tau baltymų kaupimąsi ir sutrikdė atmintį, mąstymą bei kasdienį funkcionavimą.
„Kiekvienas žingsnis svarbus. Net ir nedideli kasdienės veiklos pokyčiai laikui bėgant gali lemti ilgalaikį kognityvinės sveikatos pagerėjimą“, – pabrėžė pagrindinė tyrimo autorė, kognityvinė neurologė Wai-Ying Wendy Yau.
Tyrėjai planuoja tęsti tyrimus, siekdami nustatyti, kurie fizinio aktyvumo aspektai – intensyvumas, reguliarumas ir ilgalaikiai įpročiai – yra veiksmingiausi apsaugant smegenis ir lėtinant Alzheimerio ligos progresavimą.
