Ši savaitė ypatinga mokslo pasiekimais besidomintiems žmonėms, mat nuo pirmadienio yra skelbiamos prestižiškiausios pasaulyje Nobelio premijos. Kaip visada pirmieji laureatai paskelbiami medicinos ir psichologijos srityje.

Šiais metais medicinos Nobelio premija atiteko amerikiečiui Bruce Beutleriui, prancūzui Julesui Hoffmannui ir kanadiečiui Ralphui Steinmanui, pranešė Nobelio premijos komitetas Stokholme. Šiems mokslininkams premija įteikta už atradimus tiriant žmogaus imuninės sistemos paslaptis, kurių įminimas atvėrė naujus kelius kovojant su sunkiai išgydomomis ligomis, tokiomis kaip vėžys.

Žmogaus ir kitų gyvų būtybių organizmai nuolat atakuojami iš išorės didžiulės parazitų, bakterijų, grybų bei virusų įvairovės. Kiekvieną akimirką su šiomis atakomis kovoja įgimtas organizmo imunitetas, žaibiškai reaguojantis į išpuolius. Tačiau ne visada jam pavyksta įveikti įsibrovėlius, tad kartais prasideda uždegimas – sudėtinga organizmo fiziologinė reakcija į pavojingą išorės poveikį. Tuo metu į kovą stoja antroji sargybos linija – įgyjamas imunitetas, kuris veikia lėčiau, tačiau sugeba prisiminti ligos požymius ir kitą kartą į juos reaguoti daug greičiau ir efektyviau.

Ši dviguba gynybos linija gyvus organizmus apsaugo nuo daugybės susirgimų ir pavojų, tačiau kartais pati sukelia problemas – organizmo imuninė sistema atmeta donorinius organus arba sukelia autoimunines ligas.

Norint išvengti nepageidautino imuninės sistemos poveikio arba kaip tik, paskatinti jį pavojingų ligų akivaizdoje, pirmiausia reikia suvokti imuniteto veikimo principą. Štai čia didžiulį darbą ir nuveikė jau minėti mokslininkai.

Bruce Beutler bei Jules Hoffmann su skirtingomis komandomis tyrinėjo įgimto imuniteto veikimą. Jules Hoffmann savo tyrimuose naudojo vaisines museles drozofilas ir tyrinėjo kaip jos kovoja su infekcijomis. 1996 metais kartu su savo komanda jis pastebėjo, jog mutavus genui Toll muselės nebegalėdavo įveikti infekcijų ir žūdavo. Mokslininkai padarė išvadą, jog šio geno kuriami baltymai yra būtini imuninės sistemos funkcionavimui.

Po dviejų metų, 1998 metais, Bruce Beutler vadovaujama komanda tyrinėjo peles ir nustatė, jog jos taip pat turi labai panašų geną į drozofilų Toll ir jam mutavus nelikdavo pirminės imuninės organizmo reakcijos. Taip dviejų skirtingų mokslininkų komandos įrodė, jog vabzdžių ir pelių organizmuose pirminė imuninė reakcija aktyvuojama tuo pačiu principu. Tolesni kitų mokslininkų tyrimai patvirtino, jog tokiu būdu veikia ir kitų žinduolių įgimtoji imuninė sistema.

Tuo tarpu Ralphas Steinmanas jau 1973-1985 metais atrado ir intensyviai tyrinėjo dendritines imuninės sistemos ląsteles, kurios iš esmės ir lemia įgyjamą imunitetą. Sėkmingų ilgalaikių tyrimų metu mokslininko vadovaujama komanda išsiaiškino, kaip imuninė sistema nusprendžia, į kokius išorinius poveikius reikia reaguoti įgyjamam imunitetui, o kokius ignoruoti.

„Šių metų Nobelio (medicinos premijos) laureatai įvykdė revoliuciją mūsų supratime apie imuninę sistemą, atradę esminius jos aktyvavimo principus“ – pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute.

Šių mokslininkų tyrimų rezultatai atvėrė kelią naujų vaistų sukūrimui, taip pat padėjo gydyti įvairiais su imuninės sistemos sutrikimais susijusias ligas, tokias kaip astma, reumatinis artritas arba Krono liga.

Kadangi mokslininkai dirbo dviejose skirtingose srityse, Nobelio premija (10 mln. Švedijos kronų) bus padalinta į dvi lygias dalis. Pirmoji atiteks B. Beutleriui ir J. Hoffmannui, o antroji – R. Steinmanui.

Deja, Ralphui Steinmanui neteks pasidžiaugti apdovanojimu, mat jis mirė likus kelioms dienoms iki oficialios premijos paskelbimo. Nors pagal Nobelio testamentą premijos skiriamos tik gyviems mokslininkams, tačiau šiuo atveju bus padaryta išimtis, motyvuojant tuo, jog premiją komisija paskyrė dar mokslininkui esant gyvam.

Pranešama, jog Ralphas Steinmanas mirė sulaukęs 68 metų, po 4 metus trukusios varginančios kovos su kasos vėžiu.

Komentarai (0)