Mūsų smegenys yra kaip kompiuteriai. Esame iš anksto užprogramuoti? ()
Ar smegenys pradeda funkcionuoti tik mums mokantis apie pasaulį, ar jose iš anksto užprogramuotos instrukcijos nuo pat pirmos akimirkos? Tyrimai rodo, kad žmonės gimsta su įmontuotu realybės supratimo planu.
© Public Domain Pictures | https://www.publicdomainpictures.net/en/view-image.php?image=589500&picture=human-brain-connections
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai metų metus svarstė, ar gimstame su „tuščiu lapu“, ar mūsų smegenys jau yra užprogramuotos veikti pagal tam tikrą planą. Naujas Kalifornijos universiteto Santa Kruze atliktas tyrimas rodo, kad žmonės ateina į šį pasaulį su įdiegtomis instrukcijomis, kurios lemia, kaip jie supras ir tvarkys pasaulį.
Organoidai – iš žmogaus kamieninių ląstelių išaugintų smegenų audinių miniatiūriniai modeliai – buvo esminiai šio atradimo veiksniai. Organoidai leidžia tirti ankstyvąsias smegenų vystymosi stadijas, dar prieš pasirodant pirmiesiems jutiminiams dirgikliams.
Laboratorijoje, izoliuotai nuo aplinkos poveikio, pirmą kartą pastebėta, kad neuronai pradeda funkcionuoti organizuotai.
|
„Šios ląstelės aiškiai sąveikauja ir sukuria grandines, kurios savaime organizuojasi dar prieš mums pradedant patirti ką nors iš išorinio pasaulio“, – aiškina tyrimo bendraautoris dr. Tal Sharf. Jis šį procesą lygina su „operacinės sistemos“, kuri pasirodo „primityvioje būsenoje“, paleidimu.
Tyrėjai pastebėjo, kad net pirmaisiais vystymosi mėnesiais organoidų nervinės ląstelės generuoja būdingas impulsų sekas. Svarbu tai, kad jos panašios į vadinamąjį smegenų numatytąjį režimą – bazinį aktyvumo lygį, kuris vėliau uždedamas reakcijomis į kvapą, skonį ar regėjimą. Nors organoidai neturi prieigos prie jokių dirgiklių, jų neuronai savaime generuoja sudėtingus laiko modelius, tarsi smegenys turėtų iš anksto užprogramuotą veiksmų planą.
Dr. Sharf atkreipia dėmesį, kad „šios savarankiškai organizuojamos sistemos gali būti pagrindas konstruojant mus supančio pasaulio išvaizdą“. Tai rodo, kad evoliucija aprūpino žmogaus smegenis genetiniu žemėlapiu, kuris leidžia joms vėliau prisitaikyti prie patirties.
Verta paminėti, kad rezultatai ne tik patenkina mūsų smalsumą apie mūsų smegenų ir sąmonės funkcionavimą. Tokie modeliai gali padėti suprasti vystymosi sutrikimus ir įvertinti toksinų poveikį besivystančioms smegenims. Kaip pabrėžia dr. Sharf, ankstyvosios veiklos stebėjimas galėtų padėti kurti būsimas terapijas ir diagnostikos priemones.
