Vokiškas išradimas, prikimštas chemikalų ir cukraus. Geriau jo venkite ()
Jis nesuteikia jokios naudos organizmui.
© Pixabay (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/brown-wooden-spoon-with-honey-302163/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Medus plačiai laikomas sveikatos šaltiniu. Ir tai visiška tiesa, jei parduotuvėje pasirenkame tinkamą produktą. Tačiau lentynose, greta vertingo, natūralaus bičių darbo vaisiaus, stiklainiuose tyko išradimas, kuris su tikru medumi turi nedaug bendro.
Dirbtinis medus, tiksliau vadinamas medų primenančiu gaminiu arba invertuotu cukrumi, negaunamas iš avilio, o iš fabriko. Tai visiškai sintetinė medžiaga, sudaryta daugiausia iš hidrolizuotos sacharozės, vandens, dirbtinių aromatų ir dažiklių. Skirtingai nuo bičių medaus, jame nėra jokių vertingų fermentų, vitaminų ar antioksidacinių junginių.
Iš kur atsirado dirbtinis medus?
Jo istorija siekia Pirmąjį pasaulinį karą. Būtent Vokietijoje, dėl didelio maisto stygiaus ir natūralaus medaus trūkumo, pirmą kartą pradėta masiškai gaminti šį pakaitalą. Lietuvoje jis išpopuliarėjo sovietmečiu, kaip simbolinė deficito prekių alternatyva. Nors atsirado iš būtinybės, iki šių dienų išliko dėl patraukliai žemos kainos.
|
Dirbtinio medaus gamybos procesas yra paprastas ir greitas. Jis paremtas sacharozės hidrolize (dažniausiai iš cukrinių runkelių, cukranendrių ar bulvių sirupo), kai silpnos rūgšties pagalba sacharozė suskaidoma į paprastuosius cukrus. Taip gautas invertuotas cukrus vėliau neutralizuojamas ir apdorojamas. Į jį dedama dirbtinių esencijų, kad įgautų medų primenantį kvapą, o karamelė ar kiti dažikliai suteikia spalvą.
Kodėl verta vengti dirbtinio medaus?
Pagrindinė problema – tai, ko jame nėra. Natūraliame meduje gausu sveikatai naudingų medžiagų (aminorūgščių, mineralų, B grupės vitaminų, antibakteriškai ir priešuždegimiškai veikiančių junginių), o dirbtinis jo pakaitalas tėra stipriai perdirbtas saldiklis ir tuščios kalorijos. Jis nesuteikia jokios naudos organizmui, priešingai nei tūkstančius metų vertinamas natūralus medus.
Nors dirbtinis medus niekada neprilygs natūralaus savybėms, jis turi vieną privalumą – idealiai skystą konsistenciją. Dėl to naudojamas konditerijoje kepiniams (pvz., meduoliams, medaus tortams), kuriems suteikia drėgmės ir ilgaamžiškumo. Aukštoje temperatūroje natūralūs medaus fermentai vis tiek suyra, todėl kepiniams, kur medus naudojamas vien tam, kad pasaldintų, dirbtinis gali būti priimtinas. Tačiau kasdieniam vartojimui – sumuštiniams, arbatai ar imunitetui stiprinti – visada verta rinktis tikrą bičių medų.
Kaip atpažinti klastotę parduotuvėje?
Ant tikro medaus pakuotės privalo būti nurodyta kilmės šalis. Jei etiketėje rašoma tik apie medaus mišinius iš ES nepriklausančių šalių arba ši informacija apskritai nepateikiama, būkite atsargūs.
Tikras medus, išskyrus kai kurias rūšis (pvz., akacijų), laikui bėgant natūraliai kristalizuojasi. Dirbtinis medus dėl cheminio apdorojimo niekada nesikristalizuoja ir išlieka tolygiai skystas labai ilgai. Venkite produktų, kurių sudėtyje pirmoje vietoje nurodyti gliukozės-fruktozės sirupai ar kiti invertuoti cukrūs.
