Ekspertas atskleidžia, kas prisideda prie ilgesnio gyvenimo. „Tai beveik nieko nekainuoja“ ()
Ilgaamžiškumo ekspertas dr. Valteris Longo teigia, kad tinkamai suplanuota mityba gali duoti rezultatų, kurių nepasiektų net veiksmingiausių vaistų derinys. Jo „ilgaamžiškumo dietos“ koncepcija skirta ne tik padėti palaikyti sveiką kūno svorį, bet ir lėtinti senėjimo procesus bei saugoti nuo lėtinių ligų. Svarbiausia – tam nereikia brangių terapijų ar griežtų badavimų.
© qgadrian (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/china-old-man-dance-couple-men-4478084/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ne tik kalorijos
Daugelis žmonių dietą suvokia labai paprastai: jei valgome daugiau, nei sudeginame, – priaugame svorio, jei mažiau – lieknėjame. Tačiau, kaip pabrėžia Pietų Kalifornijos universiteto Ilgaamžiškumo instituto direktorius dr. Valteris Longo, realybė yra gerokai sudėtingesnė.
Kūno svorį ir sveikatą veikia genetiniai ir aplinkos veiksniai, streso lygis, miego kokybė. Svarbi ne vien pati dieta, bet jos gebėjimas aktyvuoti itin pažangias organizmo sistemas, kurios gali perprogramuoti ląsteles ir sužadinti autofagiją. Tai procesai, kurie jaunina organizmą ir lėtina senėjimą, – aiškina mokslininkas interviu leidiniui „The Independent“.
Badavimą imituojanti dieta – pasninkas, kuris nėra pasninkas
Dr. Longo sukūrė vadinamąją badavimą imituojančią dietą (FMD – fasting mimicking diet). Tai penkių dienų programa, kurios metu per dieną suvartojama apie 850 kilokalorijų.
Skirtingai nei klasikinis badavimas, ji pagrįsta kruopščiai parinktu maistu, kuris suteikia būtinų maistinių medžiagų ir kartu aktyvina regeneracinius mechanizmus.
|
Pasak tyrėjo, tai nėra lieknėjimo dieta – veikiau terapijos forma. Čia maistas tampa vaistu, kuris įjungia atstatomuosius ir medžiagų apykaitos procesus, įskaitant ląstelių autofagiją.
Pirmieji klinikiniai tyrimai parodė, kad toks mitybos būdas gali pagerinti miegą, koncentraciją, savijautą ir sumažinti pilvo riebalus neprarandant raumenų masės.
Ką valgyti kasdien?
„Ilgaamžiškumo dietos“ pagrindas – Viduržemio jūros regiono mitybos modelis: daug daržovių, ankštinių augalų, riešutų, viso grūdo produktų ir žuvies, o raudonos mėsos – minimaliai. Longo taip pat rekomenduoja saikingą baltymų kiekį – apie 0,8 g kilogramui kūno svorio, daugiausia augalinės kilmės.
„Daugiau baltymų ne visada reiškia geriau. Daug baltymų turinčios dietos gali spartinti senėjimą, o mažesnis, bet pakankamas jų kiekis teikia daug naudos“, – pabrėžia jis.
Ne mažiau svarbus ir vadinamasis mitybos langas – laikas, per kurį valgome. Longo rekomenduoja 12 valandų ritmą, pavyzdžiui, nuo 8.00 iki 20.00, ir laikytis jo kasdien, kad būtų išvengta vadinamojo „metabolinio reaktyvinio vėlavimo“.
„Daugelis kalba apie 16 valandų badavimą per parą, bet aš visada buvau tam priešingas, – sako dr. Longo. – Dabar mūsų duomenys rodo, kad žmonėms reikėtų laikytis 12 valandų naktinio pasninko dėl mažesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos ir kt.“, – priduria jis.
Fizinis aktyvumas ir regeneracija
Mityba – tik dalis ilgaamžiškumo filosofijos. Longo rekomenduoja apie 300 minučių fizinio aktyvumo per savaitę: kasdienius pasivaikščiojimus, vidutinio intensyvumo krūvį ir reguliarias jėgos treniruotes, kurios, kaip jis pabrėžia, turėtų lydėti žmogų visą gyvenimą.
Ne mažiau svarbus ir miegas – optimaliai apie 7,5–8 valandas per parą.
Svarbiausi dalykai yra nemokami
Brangių papildų ir senėjimą stabdančių terapijų eroje dr. Longo siūlo paprastesnį sprendimą.
„Viskas, ką išvardijau, gali pailginti tikėtiną gyvenimo trukmę net iki 20 metų. Tai beveik nieko nekainuoja: miegas yra nemokamas, mankšta – nemokama, FMD šiek tiek kainuoja, bet jei ją taikytumėte kelis kartus per metus, tai būtų apie 300 eurų. Žmonės patys gali nuspręsti, ar tai verta“, – sako mokslininkas.
Jis taip pat įspėja dėl madingų tendencijų: ketogeninių, mažai angliavandenių turinčių dietų ar 16 valandų badavimų. Pasak jo, turimi duomenys rodo, kad pusryčių praleidimas ir ilgi pasninkai gali didinti širdies ligų riziką ir trumpinti gyvenimą.
Gyvenimo trukmė – tai ne tik metų skaičius
Dr. Longo pabrėžia, kad jo programos tikslas – ne vien pailginti gyvenimą, bet ir pagerinti jo kokybę.
„Esmė ne gyventi ilgiau, o 30–40 metų būti stipresniam, judresniam ir laimingesniam. Tam reikia laiko ir nuoseklumo, bet nekainuoja nieko, išskyrus truputį disciplinos“, – apibendrina jis.
