Jei valgysite mėsą, gyvensite iki 100 metų. Didžiulis tyrimas šokiravo. Tačiau yra „bet“ ()
Mokslinis senjorų stebėjimas parodė, kad mėsos vartojimas prisideda prie ilgaamžiškumo. Ar tikrai reikėtų kuo greičiau įtraukti gyvūninės kilmės produktus į savo racioną? Atsakymas nėra akivaizdus.
© VanBk (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/barbecue-bbq-meat-skewers-6875418/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didelis šimtamečių tyrimas
Tyrėjai stebėjo daugiau nei 5 tūkst. Kinijos suaugusiųjų, kuriems buvo 80 metų ir daugiau. Jie dalyvavo „Chinese Longitudinal Healthy Longevity Survey“ (CLHLS) – dideliame nacionaliniame projekte, pradėtame 1998 m. Iki 2018 m. buvo stebima, kas iš šios grupės sulaukė 100 metų ir kokie buvo jų deklaruojami mitybos įpročiai.
Pateiktos analizės parodė, kad asmenys, besilaikantys bemėsės dietos, rečiau sulaukdavo šimto metų nei tie, kurie valgė mėsą. Išvada gali stebinti, nes daugybė ankstesnių tyrimų augalinę mitybą siejo su mažesne širdies ligų, insulto, 2 tipo cukrinio diabeto ar nutukimo rizika – be kita ko, dėl didesnio skaidulų kiekio ir mažesnio sočiųjų riebalų vartojimo.
Mėsos dieta sveikesnė už augalinę?
Ar remiantis tuo galima daryti paprastą išvadą, kad mėsos pagrindu sukurta mityba yra naudingesnė organizmui? Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis dėl tyrimo dalyvių profilio.
|
Tai buvo pažengusio amžiaus asmenys, o senjorų mitybos prioritetai yra kitokie. Kasdienis maistas nėra stipriai orientuotas į tolimą prevenciją, jis turi veikti „čia ir dabar“. Produktai neturi prisidėti prie per didelio svorio ar raumenų masės mažėjimo. Taip pat, dėl riboto senjorų apetito, maistas turi suteikti daug įvairių maistinių medžiagų santykinai mažomis porcijomis.
Todėl analizės rezultatai labiau atspindi vyresnių nei 80 metų asmenų mitybos poreikius bei iššūkius ir nepaneigia augalinės dietos sveikatą stiprinančių savybių.
Gyvūninės kilmės produktai naudingi senjorams
Svarbu tai, kad mažesnė tikimybė sulaukti 100 metų tarp mėsos nevalgančių asmenų galiojo ne visiems. Šis efektas nebuvo pastebėtas pas senjorus, kurie į racioną įtraukdavo žuvį, pieno produktus arba kiaušinius.
Šie produktai yra geri šaltiniai medžiagų, kurios vyresniame amžiuje ypač reikalingos darbingumui palaikyti:
- pilnaverčių baltymų (padeda apsaugoti raumenis nuo pažeidimų),
- vitamino B12,
- kalcio ir vitamino D (svarbių kaulams ir raumenims).
Tyrimo metu taip besimaitinantys vyresnio amžiaus žmonės turėjo panašią tikimybę sulaukti 100 metų kaip ir valgantys mėsą. Autoriai spėja, kad nedideli gyvūninės kilmės produktų kiekiai labai senyvame amžiuje gali padėti išvengti nepakankamos mitybos ir raumenų masės praradimo – o tai būna sunkiau užtikrinti laikantis griežtos augalinės dietos.
Esminis svorio trūkumas
Kas itin svarbu – mažesnė tikimybė sulaukti 100 metų nevalgant mėsos buvo stebima tik svorio trūkumą turinčių dalyvių grupėje. Senjorams, kurių kūno masė buvo normali, tokia priklausomybė nenustatyta.
Svorio trūkumas vyresniame amžiuje pats savaime yra stipriai susijęs su padidėjusia silpnumo, griuvimų, komplikacijų ir mirties rizika. Todėl pateiktuose duomenyse kūno masė gali būti ta esminė „trūkstama grandis“, paaiškinanti stebėjimo rezultatus.
Taip pat verta pabrėžti, kad tai buvo stebėjimo pobūdžio tyrimas, kuris parodo reiškinių sambūvį, bet neįrodo priežasties ir pasekmės ryšio. Faktas, kad du dalykai eina kartu, nereiškia, jog vienas sukelia kitą.
