Ar turite „nemirtingumo geną“? Sužinokite 5 ženklus, kad jūsų organizmas sensta lėčiau ()
Tačiau to vis tiek „visada bus per mažai.“
© geralt (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/face-woman-old-infant-young-child-1987212/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vidutinę gyvenimo trukmę teoriškai galima pailginti iki 150 metų, tačiau tai vis tiek „visada bus per mažai“, teigia ekspertai. Senėjimas – sudėtingas biologinis procesas, kuriame persipina genetika, gyvenimo būdas ir aplinka. Per pastaruosius dešimtmečius mokslas labai pažengė: atrasti genai, susiję su ilgaamžiškumu, ir nustatyta, kad DNR struktūra veikia biologinio senėjimo greitį.
Telomerai – biologinis amžiaus skaitiklis
Chromosomų galuose esantys telomerai saugo DNR nuo pažeidimų. Kiekvieno ląstelės dalijimosi metu jie trumpėja, o pasiekus kritinį ilgį ląstelė praranda gebėjimą dalytis. Lėtesnis telomerų trumpėjimas siejamas su ilgaamžiškumu, tačiau per didelis fermento telomerazės aktyvumas gali padidinti vėžio riziką.
|
Genai ir ilgaamžiškumas
FOXO3 reguliuoja ląstelių atsaką į stresą, medžiagų apykaitą ir imunitetą.
APOE2 saugo nuo širdies ligų ir demencijos, o APOE4 didina riziką.
SIRT1 ir SIRT6 dalyvauja energijos ir uždegimo reguliavime.
IGF1 keliai kontroliuoja augimo hormoną; mažesnis jų aktyvumas siejamas su ilgesne gyvenimo trukme.
Svarbu: nėra vieno „nemirtingumo geno“. Ilgaamžiškumą lemia daugybė genetinių variantų ir gyvenimo būdas.
DNR taisymas ir mitochondrijos
Kasdien ląstelėse atsiranda milijonai DNR pažeidimų. Efektyvios taisymo sistemos lėtina senėjimą, o mitochondrijų DNR mutacijos gali mažinti ląstelių energiją ir didinti oksidacinį stresą. Ilgaamžiams žmonėms dažnai nustatoma efektyvesnė DNR ir mitochondrijų funkcija.
Paveldimumas ar gyvenimo būdas?
Genetika lemia tik apie 20–30 % gyvenimo trukmės, likusi dalis priklauso nuo gyvenimo būdo: mitybos, fizinio aktyvumo, streso lygio, rūkymo vengimo, miego kokybės ir socialinio aktyvumo.
Išvada: genetika lemia tik pradines sąlygas, tačiau senėjimo greitį ir gyvenimo trukmę labiausiai lemia žmogaus pasirinkimai ir gyvenimo būdas. Įpročiai, gyvenimo būdas ir medicinos technologijos gali sulėtinti biologinį senėjimą ir padėti gyventi ilgiau.
