Palieskite nosies galiuką. Šis paprastas testas jums daug pasakys ()
Egzamino, ginčo ar viešo kalbėjimo metu nosies galiukas gali tapti ledinis. Mokslininkai tai apibūdina kaip „nasal dip“ ir nurodo, kad patiriant stiprų stresą nosies temperatūra gali nukristi net 3–6 °C. Kodėl?
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nosies temperatūros kritimas
Žinote tą jausmą: širdis ima plakti greičiau, delnai drėksta, mintys skrieja, o nosis... staiga tampa šalta kaip ledas. Skamba banaliai, bet ši smulkmena būna labai iškalbinga. 2025 m. Theroude’o ir Paisley tyrimai parodė, kad stresinėse situacijose nosies temperatūra gali nukristi nuo 3 iki 6 °C. Šis reiškinys pavadintas „nasal dip“ – pažodžiui, nosies temperatūros nuosmukiu.
Už šią reakciją atsakinga autonominė nervų sistema, kuri nesvarsto, ar grėsmė yra tikra, ar tik „mūsų galvose“. Organizmui stresas yra stresas: tai gali būti plėšrūno ataka arba sunkus klausimas darbo pokalbio metu. Abiem atvejais įsijungia avarinė programa, žinoma kaip „kovok arba bėk“. Vienas pagrindinių jos elementų yra staigus kraujotakos pokytis – tam, kad energija ir deguonis būtų nukreipti ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia.
Todėl kūnas laikinai apriboja kraujo tiekimą į dalis, kurios, žvelgiant iš tiesioginio išlikimo perspektyvos, yra mažiau svarbios. Veido oda, įskaitant nosies sritį, tada nėra prioritetas. Įvyksta vazokonstrikcija, t. y. kraujagyslių susiaurėjimas. Šalutinį poveikį pastebėti lengva: mažiau šilto kraujo nosies galiuke reiškia ryškų temperatūros kritimą.
Evoliucinis palikimas
Įdomu tai, kad šis mechanizmas atsirado neatsitiktinai. Pasak tyrėjo Forresterio, aprašiusio tai 2024 m., susiduriame su evoliuciniu palikimu. Išteklių nukreipimas nuo veido į kitas sritis turėjo padidinti pagrindinių pojūčių efektyvumą. Mažiau kraujo nosyje reiškė, kad daugiau deguonies ir energijos galėjo maitinti akis bei ausis. Kitaip tariant: kai darėsi pavojinga, organizmas „pritildydavo“ tai, kas nebūtina, kad išaštrintų tai, kas padėdavo greičiau pastebėti plėšrūną ar išgirsti pavojų.
Šiandien mes nebėgame nuo tigro, tačiau socialinis stresas vis tiek sugeba įjungti tą patį biologinį aliarmą. Maža to, Theroude’as ir Paisley pastebėjo, kad nosies temperatūros kritimas būna stipresnis socialinio streso metu (pvz., kai mus vertina kiti) nei sprendžiant matematines užduotis.
Užtenka 10 sekundžių
Kaip mokslininkai matuoja „nasal dip“? Jie naudoja infraraudonųjų spindulių termografiją (IRT) – termovizines kameras, kurios realiuoju laiku sukuria veido šilumos žemėlapį. Šis metodas yra bekontaktis ir neinvazinis: jam nereikia prie odos klijuojamų jutiklių, tačiau jis leidžia stebėti, kaip stresas „perreguliuoja“ organizmą per keliolika sekundžių.
Tyrėjai pabrėžia, kad reakcija pasireiškia greitai – jau po 10–30 sekundžių – ir nepriklauso nuo lyties. Svarbu tai, kad ji būdinga visiems primatams, todėl gali būti naudojama tiriant ir gyvūnų stresą.
Tačiau įdomiausias yra praktinis pritaikymas. Kadangi nosies temperatūros pokytis atspindi fiziologiją, o ne tiesiog deklaracijas tipo „aš nervinuosi“, tai gali būti patikimas perkrovos rodiklis. Šiuolaikinėje praktikoje IRT naudojama pilotų ar oro eismo kontrolierių protiniam krūviui vertinti – ten, kur ilgalaikis stresas ir nuovargis gali lemti pavojingas klaidas. Be to, derinant termografiją su pulso ir kvėpavimo matavimais, galima maždaug 85 proc. tikslumu nustatyti, ar asmuo patiria stresą.
