Paaiškėjo, kad populiarus vaistas žudo vėžio ląsteles ()
Šis atradimas atveria naujas galimybes.
© doodlartdotcom (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/stem-cells-embryonic-dna-3d-5004507/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkų tyrimu, paskelbtu žurnale „Cell Metabolism“, populiarus kraują skystinantis medikamentas varfarinas pasižymi reikšmingu priešvėžiniu poveikiu. Eksperimentai su laboratorinėmis pelėmis ir žmogaus ląstelėmis atskleidė, kad šis vaistas aktyvuoja natūralius ląstelių susinaikinimo mechanizmus, kai atsiranda mutacijų.
Tyrimui vadovavęs profesorius Wei Gu pabrėžia, kad šis atradimas atveria naujas galimybes pritaikyti varfariną įvairių onkologinių ligų, pavyzdžiui, kasos vėžio, gydymui.
Feroptozės reikšmė ir naujas genas
Mokslininkai šias netikėtas varfarino savybes aptiko nagrinėdami feroptozę – specifinį ląstelių žūties procesą, kurį kiek anksčiau identifikavo Kolumbijos universiteto chemikas Brentas Stockwellas. Onkologijos srities tyrėjai jau seniai ieško būdų, kaip pasitelkti feroptozę naikinant vėžines ląsteles, ypač tas, kurios atsparios standartiniams gydymo metodams.
|
Siekdami geriau suprasti feroptozės valdymą, tyrėjai atliko žmogaus melanomos ląstelių genetinius testus. Jų metu, be jau žinomų genų, buvo atrastas naujas – VKORC1L1. Laboratoriniai bandymai parodė, kad šis genas veikia kaip stiprus feroptozės slopiklis. Kitaip tariant, neutralizavus VKORC1L1 geną, vėžinėms ląstelėms tampa daug lengviau susinaikinti. Šią išvadą patvirtina ir klinikinių duomenų analizė: vėžiu sirgę pacientai, kurių organizme šio geno aktyvumas buvo mažesnis, išgyveno ilgiau nei tie, kurių VKORC1L1 rodikliai buvo aukšti.
Kaip varfarinas padeda įveikti navikus
Nuo 1954 metų medicinoje taikomas varfarinas dažniausiai skiriamas kraujo krešulių prevencijai, siekiant išvengti infarkto, insulto ar plaučių embolijos. Tačiau paaiškėjo, kad jis taip pat efektyviai blokuoja VKORC1L1 geną.
Tyrimo metu pastebėta, kad varfarinas, slopindamas šio geno aktyvumą, padarė kasos vėžio ląsteles pažeidžiamesnes feroptozei. Eksperimentuojant su pelėmis, šis procesas stipriai pristabdė navikų augimą.
Praktiniai stebėjimai taip pat patvirtina šią teoriją. Vėžiu sergantiems pacientams antikoaguliantai dažnai skiriami dėl padidėjusios trombų rizikos. Pastebėta, kad pacientai, sergantys skrandžio, storosios žarnos ar kasos vėžiu ir vartoję būtent varfariną, išgyveno pastebimai ilgiau už tuos, kurie vartojo kitokius kraują skystinančius vaistus.
Prof. W. Gu teigimu, kadangi varfarinas jau yra plačiai taikomas klinikinėje praktikoje, jis netrukus galėtų būti išbandytas kaip tiesioginis priešvėžinis vaistas. Tai ypač aktualu gydant tuos navikus, kuriuose fiksuojamas aukštas VKORC1L1 geno aktyvumas. Be to, manoma, kad varfarinas gali būti veiksmingas ne tik prieš skrandžio ar kasos, bet ir prieš kitų tipų vėžį.
.jpg)