Didžiausia nuodėmė valgant vištieną. Dauguma mūsų tai darome be reikalo ()
Daug kas vengia vištienos odelės, nes laiko ją riebia ir nesveika. Kodėl tai, kas skaniausia, turi „uždrausto vaisiaus“ reputaciją? Ar ši vištienos dalis apskritai turi kokių nors sveikatai naudingų savybių? Pažiūrėkime, ką siūlo vištienos odelė ir ar tikrai verta jos bijoti.
© Harry Dona (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/close-up-photo-of-roasted-chicken-wings-2338407/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš valgydami paukštieną, daugelis iškart nuima odelę arba perka dalis jau be jos. Tikimasi, kad toks žingsnis padės patiekalui tapti lengvesniam ir dietiškesniam. Tikrai negalima paneigti, kad šioje mėsos dalyje yra nemažai riebalų, todėl ji labai dažnai keliauja į šiukšlių dėžę, o ne į lėkštę. Tačiau viskas nėra taip paprasta, nes paukštienos odelė – tai ne tik gryni riebalai. Ji taip pat suteikia įvairių sveikatai naudingų medžiagų, kurių vien tik iš mėsos negausime. Tad kyla klausimas: ar odelės nevalgymas tikrai yra geriausia idėja? Kas iš tiesų slepiasi paukštienos odoje?
Kas sudaro paukštienos odelę?
Paukštienos odelę daugiausia sudaro riebalai ir jungiamasis audinys. Iš to nesunku suprasti, kad odoje yra kolageno – baltymo, atsakingo už odos, sausgyslių ir kitų audinių elementų struktūrą. Kepimo metu kolagenas palaipsniui virsta želatina. Šis procesas suteikia mėsai kur kas sultingesnę tekstūrą. Šioje vištienos dalyje taip pat yra vitamino E bei nedidelis kiekis vitamino A. Odoje gausu mononesočiųjų riebalų rūgščių. Šio tipo riebalų taip pat randama alyvuogių aliejuje bei avokaduose.
|
Visgi verta atminti, kad paukštienos odelė yra labai kaloringas produktas. 100 gramų paprastai yra daugiau nei 400 kcal – tai daugiau nei, pavyzdžiui, fermentiniame sūryje. Jei siekiate sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį, odelė gali tapti rimta kliūtimi.
Kiek kalorijų galima sutaupyti atsikračius odelės?
Nuėmus odą nuo paukštienos porcijos, galima gerokai sumažinti viso patiekalo kaloringumą. Geras pavyzdys – vištos kulšelė. Ta pati mėsos porcija su oda paprastai suteikia apie 210–230 kcal, o pašalinus odą energetinė vertė nukrenta iki maždaug 160–180 kcal. Skirtumas atsiranda būtent dėl riebalų, kurių didžioji dalis susikaupusi odoje. Vidutinėje porcijoje tai gali sudaryti net keliasdešimt kalorijų mažiau. Tačiau verta atkreipti dėmesį į mėsos paruošimo būdą. Papildomi riebalai kepant keptuvėje, džiūvėsėliai arba riebus padažas gali greitai kompensuoti šį skirtumą, todėl vien odos nebuvimas ne visada garantuoja patiekalo lengvumą.
Paukštienos odelės riebalų analizė
Riebalai, esantys paukštienos odoje, pasižymi įvairiapuse sudėtimi. Kaip jau žinome, didelę dalį sudaro mononesotieji riebalai, panašūs į tuos, kurie randami alyvuogių aliejuje ir avokaduose. Mažesniais kiekiais pasitaiko sočiųjų riebalų ir nedidelė dalis polinesočiųjų riebalų. Proporcijos gali skirtis priklausomai nuo paukščių lesalo bei konkrečios mėsos dalies. Vištienos atveju apie pusė odos riebalų priklauso mononesočiųjų grupei. Riebalai organizme leidžia pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus, t. y. A, D, E ir K. Visgi per didelis riebalų kiekis viename valgyje padidina patiekalo kaloringumą, todėl valgant reikėtų vadovautis sveiku protu.
Kaip paukštienos paruošimo būdas keičia situaciją?
Paukštienos paruošimo būdas gali iš esmės pakeisti riebalų kiekį, kuris galiausiai patenka į organizmą. Kepant orkaitėje dalis riebalų iš odos išsilydo ir nuteka į indo dugną. Tokiu atveju mėsa išlieka sultinga, o dalis energijos iš riebalų pasišalina nepastebimai. Visai kitaip yra kepant keptuvėje. Aukšta temperatūra ir papildomi riebalai neabejotinai padidina patiekalo kaloringumą. Didelę reikšmę turi ir džiuvėsėlių naudojimas. Miltų, džiūvėsėlių ar tešlos sluoksnis kepimo metu tiesiog fenomenaliai sugeria papildomus riebalus. Tada net ir nedidelis paukštienos gabalėlis tampa gerokai kaloringesnis nei kepta orkaitėje ar troškinta mėsos porcija.
Kodėl oda pagerina mėsos skonį ir tekstūrą?
Kepimo metu oda veikia kaip natūralus apsauginis mėsos sluoksnis. Ji neleidžia vandeniui greitai išgaruoti nuo paviršiaus, todėl mėsa būna sultingesnė ir minkštesnė. Aukšta temperatūra taip pat sukelia intensyvų odos skrudimą. Tuomet vyksta Maillard’o reakcija – procesas, atsakingas už aromatinių junginių susidarymą, kurie suteikia patiekalams „keptą“ skonį, būdingą kvapą ir traškumą. Būtent todėl gerai apskrudusi oda dažnai turi stipresnį aromatą nei pati mėsa. Kepant papildomai išsiskiria dalis riebalų, kurie švelniai padengia mėsos paviršių. Tai pagerina patiekalo struktūrą ir sustiprina sultingumo pojūtį valgant.
Kada odos pašalinimas yra gera idėja?
Nuimti paukštienos odą gali būti protingas pasirinkimas keliose konkrečiose situacijose. Tai pirmiausia aktualu žmonėms, kurie kontroliuoja suvartojamų kalorijų kiekį arba riboja riebalų kiekį mityboje. Tai svarbu metant svorį, nes smulkūs, „reikšmės neturintys“ kalorijų padidėjimai lengvai susisumuoja dienos eigoje.
Odos pašalinimas taip pat gali būti naudingas asmenims, turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį, bei tiems, kuriems gydytojas rekomendavo dietą su mažesniu sočiųjų riebalų kiekiu. Verta prisiminti ir dar vieną praktinį aspektą: troškintuose ar virtuose patiekaluose oda dažnai tampa minkšta ir riebi. Tokia forma daugeliui žmonių ji atrodo mažiau patraukli, tad jos pašalinimas pagerina viso patiekalo estetinį vaizdą ir skonį.
Protingas kompromisas lėkštėje
Sveikas požiūris – traktuoti paukštienos odą kaip priedą, o ne pagrindinę valgio dalį. Nedidelė porcija gerai subalansuotame patiekale paprastai reikšmingai nepakeičia visos dietos vertės. Taip pat svarbu, su kuo mėsa patiekiama lėkštėje. Daržovės, pilno grūdo produktai ir lengvi priedai sukuria subalansuotą patiekalą energijos ir maistinių medžiagų atžvilgiu.
Geras sprendimas yra kepti paukštieną su oda, o ją nuimti tik prieš pat valgant. Tokiu atveju mėsa bus sultinga, tačiau tik dalis riebalų liks ant mėsos paviršiaus. Šis būdas išsaugo patiekalo skonį ir kartu apriboja riebalų kiekį porcijoje.
Odos nuėmimas nuo paukštienos dažnai atrodo kaip paprastas būdas palengvinti valgį. Tačiau verta į viską žvelgti plačiau. Be odos, svarbu ir porcijos dydis bei mėsos paruošimo būdas.
Vertinant iš sveikatos ir mitybos kokybės perspektyvos, vištienos odelė dažnai pasirodo esanti mažiau problemiška nei šokoladinis batonėlis ar kitas perdirbtas užkandis. Jei jau ką nors ir verta riboti kasdieniame valgiaraštyje, tai būtent tokio tipo produktus.
