Milijonai žmonių tai daro duše. Gydytoja pataria kuo greičiau liautis ()
Tai viena iš temų, apie kurias retai kalbama garsiai, tačiau ji liečia stebėtinai daug žmonių.
© Armin Rimoldi (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/calm-woman-washing-in-shower-5269515/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atrodo patogu ir nekalta, tačiau gali neigiamai paveikti organizmo reakcijas. Specialistė paaiškina, kas nutinka šlapimo pūslei, kai tai darome reguliariai.
Gėdingas, bet dažnas įprotis
Tai viena iš temų, apie kurias retai kalbama garsiai, tačiau ji liečia stebėtinai daug žmonių. Nekaltas įprotis, vieniems tapęs kasdienybe, kitiems – patogumu, o tretiems – būdu sutaupyti laiko, gali turėti pasekmių, kurias lengva nepastebėti. Apie ką kalbame? Nors tai pripažinti nelengva, daugybė žmonių šlapinasi duše. 2020 metais „Showers to You“ atliktas tyrimas atskleidė, kad net 76 proc. žmonių leidžia sau tai daryti prausdamiesi. Kodėl šis iš pažiūros nekenksmingas įprotis kelia specialistų susirūpinimą?
Kaip aiškina dubens dugno terapeutė dr. Alicia Jeffrey-Thomas, dušas nėra tinkama vieta gamtiniams reikalams atlikti, ir ji tam turi konkrečių, su sveikata susijusių argumentų. Fizioterapijos mokslų daktarė savo 400 tūkstančių sekėjų „TikTok“ platformoje paaiškino, kad yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl šlapintis duše nėra gera mintis.
Kaip išmokote savo šlapimo pūslę blogų įpročių?
|
Pirmoji ekspertės įvardinta priežastis iš esmės liečia kiekvieną iš mūsų, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos būklės. Svarbu tai, kad kalbama ne apie vienkartinį veiksmą, o apie mechanizmą, kuris ilgainiui gali įsitvirtinti ir veikti automatiškai.
Dr. Alicia Jeffrey-Thomas rėmėsi garsiuoju „Pavlovo šunų“ eksperimentu, kurio metu šunys buvo mokomi susieti tam tikrus dirgiklius su maistu iki tokio lygio, kad jiems pradėdavo skirtis seilės vien išgirdus ar pamačius tuos dirgiklius, net ir nesant maisto.
Kaip aiškina dr. Jeffrey-Thomas, mes, žmonės, labai panašiu būdu galime „ištreniruoti“ savo organizmą. Jei reguliariai šlapinamės duše, smegenys pradeda sieti tekančio vandens garsą (ar net patį įlipimą į dušą) su poreikiu pasinaudoti tualetu.
Rizika asmenims, turintiems dubens dugno problemų
Žmonėms, turintiems dubens dugno funkcijų sutrikimų, tai yra, sunkumų kontroliuojant šlapimo pūslę, tai gali sukelti nevalingą šlapimo nelaikymą, kurį išprovokuoja vien bėgančio vandens garsas.
„Šlapimo pūslės veikla remiasi tiek signalais, kylančiais dėl jos sienelių tempimo pildantis, tiek signalais iš smegenų, kurie praneša, kada ji turėtų susitraukti, kad išsiskirtų šlapimas. Norime išvengti šlapimo pūslės treniravimo susieti tam tikrus dirgiklius su noru šlapintis. Šiuo atveju šlapinimasis duše lemia tai, kad bėgančio vandens garsas ar pats panirimas į vandenį pradedamas su tuo sieti. Ilgainiui ši reakcija gali persikelti ir į kitas situacijas, pavyzdžiui, atsukant čiaupą plaunant rankas, indus ar būnant vandens telkiniuose“, – pokalbyje su „BuzzFeed“ aiškino dr. Jeffrey-Thomas.
Ekspertė pridūrė, kad kai kuriems tai bus tik nedidelis nepatogumas, tačiau asmenims, turintiems dubens dugno sutrikimų, tai gali prisidėti prie vadinamojo skuboto šlapimo nelaikymo (t. y. šlapimo nutekėjimo atsiradus staigiam poreikiui pasinaudoti tualetu).
Kodėl poza turi reikšmės?
Vandens garso poveikis mūsų organizmui yra tik vienas iš elementų. Ne mažiau svarbi yra ir pati kūno poza šlapinimosi metu.
Antroji specialistės įvardinta priežastis daugiausia liečia moteris. Moterims dubens dugno raumenys negali visiškai atsipalaiduoti stovimoje pozoje (net ir pakėlus koją, vadinamojoje „Kapitono Morgano“ pozoje). Dėl to, norint pasišlapinti, būtina „įveikti“ natūralią raumenų įtampą, o ilgalaikėje perspektyvoje tai gali sukelti problemų.
„Žvelgiant iš dubens dugno perspektyvos, poza, kurioje esame šlapindamiesi duše, nepadeda jam atsipalaiduoti. Vyrų kūnuose yra prostata, kuri palaiko šlapimo pūslę, todėl šlapintis stovint jiems yra saugu. Tuo tarpu moterys, taip pat asmenys po lyties keitimo operacijų, neturi tokios pat atramos šlapimo pūslei“, – teigia dubens dugno terapeutė.
Stovimoje pozoje dubens dugno raumenys lieka įtempti, kad išlaikytų šlapimo pūslės kontrolę. Šlapinimasis tokioje pozoje reikalauja šių natūralių mechanizmų įveikimo, o ilgalaikis tokio įpročio įtvirtinimas gali sukelti problemų.
Įpročiai, kurie gali pakenkti
Dr. Jeffrey-Thomas taip pat atkreipė dėmesį į kitus įpročius, galinčius turėti panašių pasekmių, pavyzdžiui, šlapinimasis „iš anksto“ arba kybojimas virš unitazo sėdynės vietoje atsisėdimo. Reguliarus šlapinimasis „dėl viso pikto“ lemia tai, kad pūslė pripranta išsituštinti esant gerokai mažesniam užpildymui, nei tai yra fiziologiškai būtina.
Savo ruožtu kybojimas virš tualeto, kaip ir stovėjimas duše, neleidžia visiškai atsipalaiduoti raumenims ir sutrikdo natūralius kontrolės mechanizmus.
Smulkios klaidos, rimtos pasekmės
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip smulkūs, kasdieniai įpročiai, tačiau specialistė pabrėžia, kad jų pasekmės gali kauptis palaipsniui ir ilgą laiką likti nepastebėtos. Būtent šių veiksmų pasikartojimas lemia tai, kad organizmas pradeda prie jų prisitaikyti. Deja, ne visada naudingu būdu.
Kaip prisipažino dr. Jeffrey-Thomas, savo praktikoje ji dirba su daugeliu žmonių, kovojančių su šlapimo nelaikymo problemomis, kurios dažnai kyla dėl iš pažiūros nekaltų, metų metus įtvirtintų įpročių. Daugeliu atvejų pacientai tik žvelgdami atgal supranta, kokią didelę įtaką kasdieniai įpročiai turėjo jų organizmo funkcionavimui.
„Jei jie būtų anksčiau žinoję, kaip užkirsti kelią su tuo susijusiai gėdai ir frustracijai, nedvejodami būtų pakeitę savo įpročius“, – apibendrino ji.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad profilaktika šiuo atveju nereikalauja sudėtingų veiksmų – dažnai pakanka didesnio sąmoningumo ir nedidelių rutinos pokyčių, siekiant išvengti problemų ateityje.
