2 mg šios žuvies toksino yra mirtinas. Tai japonų delikatesas ()
Po Antrojo pasaulinio karo griežta priežiūra pavertė šį patiekalą brangiu skanėstu specialioms progoms.
© Raita Futo (CC BY 2.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Fugu_sashimi_%2832738795990%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Fugu, arba japoniška žuvis keturdantė pūsliažuvė, priklauso rizikingiausiems pasaulio patiekalams. Jos organuose yra stipraus toksino, todėl Japonijoje ją patiekti gali tik licencijuoti virėjai.
Šios žuvies viduriuose slypi tetrodotoksinas. Kaip rašo portalas byfood.com, vos 2–3 mg šios medžiagos gali sutrikdyti nervų sistemos veiklą, paralyžiuoti raumenis ir sukelti uždusimą. Nuodai neturi nei spalvos, nei kvapo, nei skonio, o gydytojai nežino priešnuodžio.
Toksino šaltinis yra ne pati žuvis, o jos dieta. Fugu minta jūrų žvaigždėmis ir sraigėmis, susijusiomis su bakterijomis, kurios gamina tetrodotoksiną. Japonijoje savarankiškai ruošti fugu yra draudžiama, o ją patiekti gali tik atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys.
Kaip atrodo fugu paruošimas Japonijoje
Kelias iki licencijos yra ilgas. Tokijuje virėjai pirmiausia dvejus metus lanko specializuotus mokymus, o tada laiko egzaminą, susidedantį iš rašytinės ir praktinės dalies. Jie privalo pažinti žuvų rūšis, jų anatomiją bei žinoti toksino lygį atskirose kūno dalyse. Praktinis egzaminas laikomas itin reikalaujančiu ištvermės. Kandidatas turi per 20 minučių teisingai išdarinėti žuvį, o net ir menkiausias kraujo pėdsakas reiškia nesėkmę. Egzaminą išlaiko apie 35 proc. norinčiųjų.
Dėl šių taisyklių apsinuodijimų skaičius Japonijoje sumažėjo iki mažiau nei 10 atvejų per metus, o dauguma jų susiję su patiekalais, paruoštais be licencijos arba namuose. 2024 m. jauniausiu asmeniu istorijoje, kuriam pavyko išlaikyti tokį egzaminą, tapo dešimtmetė mergaitė. 1983 m. buvo uždrausta patiekti fugu kepenis, nes būtent jose kaupiasi daugiausia toksino. Šiandien dalis žuvų auginama plaukiojančiuose narvuose Ramiajame vandenyne ir gauna pašarą be toksinų, taip siekiant sumažinti pavojingų medžiagų kiekį. Nepaisant to, gurmanai vis tiek labiau vertina laukinius laimikius.
Kaip patiekiama fugu žuvis
Fugu dažniausiai tiekiama specializuotose užeigose ir brangesniuose restoranuose. Dažniausiai ji pasirodo keliomis formomis: labai plonai pjaustyto sašimio (fugusashi arba tessa), karšto puodo su daržovėmis ir sultiniu (fugunabe) arba žuvies, keptos virš anglių (sumibiyaki). Fugu sašimis pasižymi subtiliu skoniu, tačiau jį išskiria pirmiausia stangri, beveik guminė konsistencija. Portalas byfood.com nurodo, kad potyrį papildo lengvas dilgčiojimas ir nutirpimas nuo pėdsakinių toksino kiekių. Skonį paprastai sustiprina tokie priedai kaip ponzu padažas, tarkuotas daikon ridikas, vasabis ar citrusiniai vaisiai.
Fugu: draudimų istorija ir kelias į prabangų patiekalą
Fugu valgymas Japonijoje turi ilgą istoriją. Šios žuvies kaulų rasta dar Džiomon periodo gyvenvietėse prieš maždaug 2,3 tūkst. metų. Vėliau valdžia kelis kartus bandė uždrausti jos vartojimą (pavyzdžiui, Tokugavų ir Meidži laikotarpiais), nes augo mirčių skaičius. Lūžis įvyko po to, kai ministras pirmininkas Ito Hirobumi paragavo fugu Šimonosekyje ir pradėjo derybas dėl apribojimų panaikinimo. Po Antrojo pasaulinio karo griežta priežiūra pavertė šį patiekalą brangiu skanėstu specialioms progoms. Šiandien fugu pietūs asmeniui paprastai kainuoja nuo 5 tūkst. iki 30 tūkst. jenų (nuo maždaug 30 € iki 180 €), o laukinės žuvys yra brangesnės už užaugintas ūkiuose.
