Jose yra maltų kaulų ir odos. Mes tai valgome negalvodami ()
Dešrelės jau daugelį metų lydi daugelio namų ūkių kasdienybę.
© Towfiqu barbhuiya (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/sausages-at-butcher-shop-25884967/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lenkai (kaip ir lietuviai) dievina dešreles. Dietologė dr. Paulina Ihnatowicz laidoje „Halo tu Polsat“ įvertino šį mėsos užkandį.
„Iki penkerių metų amžiaus vaikai apskritai neturėtų valgyti nei dešrelių, nei kumpio“, – įspėja ji.
Specialistė taip pat atkreipė dėmesį į kai kurių šio tipo produktų sudėtį. Tikra mėsa gali būti pakeista mechaniniu būdu atskirta mėsa (MAM).
Kaip išsirinkti dešreles? Svarbiausia – sudėtis
Dešrelės jau daugelį metų lydi daugelio namų ūkių kasdienybę. Remiantis „PortalSpożywczy.pl“ cituojamais „GfK“ namų ūkių apklausos duomenimis, net 90 proc. lenkų dešreles vartoja reguliariai. Šis rodiklis galioja visoms amžiaus grupėms. Maža to, net 3/4 apklaustų lenkų jas duoda savo vaikams.
|
Tačiau ekspertai primena, kad tai yra aukšto perdirbimo laipsnio produktas. Tai nereiškia, kad jų reikia visiškai atsisakyti, tačiau verta atidžiai skaityti etiketes ir rinktis geresnius variantus. Kaip laidoje „Halo, tu Polsat“ pabrėžė klinikinė dietologė dr. Paulina Ihnatowicz, pagrindinė taisyklė paprasta: kuo trumpesnė sudėtis, tuo geriau. Ilgas ingredientų sąrašas dažniausiai reiškia didesnį perdirbimo laipsnį ir priedus, kurie nėra būtini kasdienėje mityboje. Tai apima gliukozę, dirbtinius aromatus ar tam tikrus konservantus:
Ypatingo atsargumo reikia laikytis vertinant konservantus:
„Daugumoje prastesnės kokybės variantų randame konservuojančią medžiagą – natrio nitritą. Jis virsta nitrozaminais, kurie yra labai kenksmingi“, – perspėjo ekspertė.
Vienas iš žymėjimų, į kurį vartotojai turėtų atkreipti dėmesį, yra santrumpa MAM (mechaniniu būdu atskirta mėsa). Tokia žaliava yra kur kas žemesnės kokybės nei gryna mėsa; ji gaunama mechaniškai atskiriant likučius, įskaitant kaulus, kremzles ir odas, o ne iš pilnaverčių mėsos gabalų. Dietologės teigimu, geros dešrelės pirmiausia turėtų susidėti iš mėsos, geriausia – ne mažiau kaip 90 proc. Dar geresnis pasirinkimas – produktai, kuriuose mėsos kiekis siekia 95 proc. ar daugiau. Būtent šį parametrą pakuotėje reikėtų tikrinti pirmiausia.
Ekspertė taip pat atkreipė dėmesį, kad ne kiekvienas „E“ žymėjimas automatiškai reiškia ką nors kenksmingo. Kartais po tokiu simboliu slepiasi natūralūs priedai, pavyzdžiui, acerola (vyšnia), kuri yra vitamino C šaltinis.
Dešrelės vaikams? Dr. P. Ihnatowicz pataria vengti
Dietologė aiškiai pasisakė ir dėl pačių mažiausiųjų mitybos:
„Iki penkerių metų amžiaus vaikai apskritai neturėtų valgyti nei dešrelių, nei kumpio“, – pažymėjo ji.
Vyresnių vaikų atveju taip pat būtinas saikas. Rekomenduojamas kiekis yra ne daugiau kaip 50 gramų per savaitę, o tai paprastai atitinka vieną ar dvi dešreles.
Reikšmės turi ir paruošimo būdas. Geriausia jas virti, o ne kepti. Kepimas papildomai padidina apkrovą organizmui ir daro patiekalą mažiau palankų sveikatai. Taip pat svarbu, su kuo dešreles patiekiate. Užuot valgius jas vienas, geriau lėkštę papildyti daržovėmis ar salotomis.
