„Bado kamuojama ląstelė galiausiai pradės virškinti pati save.“ Naujas atradimas apie alaus mieles gali padėti kovoje su vėžiu ()
Supratus, kaip tiksliai joms pavyksta atlikti šį triuką, būtų galima sukurti naujų būdų, kaip vėžines ląsteles paversti pažeidžiamomis badaujant, kad jas būtų lengviau gydyti.
© pixabay (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/beer-glass-drink-beer-garden-3378136/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žurnale „Nature“ publikuotas Virdžinijos universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė unikalų alaus mielių išgyvenimo mechanizmą, kuris gali tapti proveržiu kovojant su vėžiu. Profesoriaus Ahmado Jomaa vadovaujama komanda nustatė, kad badaujančios mielių ląstelės pereina į ramybės būseną, analogišką vėžinių ląstelių gebėjimui „užmigti“, siekiant išvengti imuninės sistemos ir ištverti maistinių medžiagų deficitą.
|
Naudodami didelės raiškos mikroskopus, tyrėjai pastebėjo netikėtą reiškinį: ląstelių energijos generatoriai – mitochondrijos – badavimo metu pasidengia „aukštyn kojomis“ apsivertusiomis neaktyviomis ribosomomis. Nors tikslios tokio elgesio priežastys dar tiriamos, manoma, kad toks sluoksnis apsaugo mitochondrijas nuo savaiminio susivirškinimo kriziniu laikotarpiu.
Kadangi mielės savo sandara panašios į žmogaus ląsteles, šis modelis leidžia geriau suprasti, kaip vėžinės ląstelės prisitaiko prie bado ir tampa sunkiai aptinkamos. Ateityje planuojama šiuos procesus stebėti tiesiogiai vėžiniuose audiniuose, tikintis rasti būdų, kaip panaikinti šią ląstelių apsaugą ir padaryti jas pažeidžiamas gydymui.
.jpg)
