Mokslas šiurpsta: ar tikrai mūsų smegenis valdo tik keli chemikalai? Tikrasis skaičius jus priblokš! ()
Kiekvieną sekundės dalį jūsų galvoje vyksta milijardai sprogimų.
.png)
© Mokslas šiurpsta: ar tikrai mūsų smegenis valdo tik keli chemikalai? Tikrasis skaičius ju
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Manėte, kad jūsų nuotaiką, miegą ir norą dirbti reguliuoja tik serotoninas ar dopaminas? Ruoškitės persvarstyti viską, ką žinojote apie save. Mokslininkai perspėja: mes esame tik sudėtingas cheminių kokteilių žaisliukas, o tų „kokteilių“ ingredientų sąrašas – kur kas ilgesnis, nei drįstų spėti jūsų biologijos mokytojas.
Kiekvieną sekundės dalį jūsų galvoje vyksta milijardai sprogimų. Ne, tai ne metafora. Tai neurotransmiteriai – neuromediatoriai, kurie kaip pasiutę kurjeriai laksto tarp neuronų, perduodami komandas: „mylėk“, „bėk“, „valgyk“ arba „pulk į depresiją“.
Mitų griovimas: ne, jų nėra du ar trys
|
Dauguma žmonių, paklausti apie smegenų chemines medžiagas, pasakys du pavadinimus: dopaminas (laimė) ir serotoninas (ramybė). Tačiau tai tas pats, kas sakyti, jog internetas susideda tik iš „Facebook“ ir „Google“.
Iš tikrųjų mokslas šiandien išskiria daugiau nei 100 skirtingų neurotransmiterių rūšių. Ir šis sąrašas nuolat pildosi! Nuo amino rūgščių (tokių kaip glutamatas, kuris „užkuria“ jūsų smegenis mokymuisi) iki sudėtingų peptidų, kurie reguliuoja skausmo pojūtį ar net jūsų socialinį prisirišimą.
Kodėl tai turėtų jus gąsdinti?
Problema ta, kad ši subtili ekosistema yra neįtikėtinai trapi. Vos vieno iš šių šimto elementų disbalansas gali paversti jūsų gyvenimą pragaru:
- per mažai GABA? Sveikiname, jūs nebegalite atsipalaiduoti ir skęstate nerimo jūroje.
- per daug glutamato? Jūsų neuronai tiesiogine prasme „perdega“ nuo per didelio krūvio.
- acetilcholino trūkumas? Jūsų prisiminimai pradeda blėsti tarsi sena nuotrauka saulėje.
Ar mes kontroliuojame situaciją?
Naujausi tyrimai rodo, kad mūsų mityba, ekologija ir netgi laikas, praleistas prie ekrano, keičia šių „molekulinių vadovų“ koncentraciją. Mes eksperimentuojame su savo smegenimis patys to nesuvokdami. Kiekviena kofeino dozė, kiekvienas „scrollas“ per socialinius tinklus perrašo jūsų smegenų cheminį žemėlapį.
Klausimas lieka atviras: ar mes valdome savo neurotransmiterius, ar jie, šimtas nematomų lėlininkų, tampo mus už virvučių?
O kaip jaučiatės jūs? Ar jūsų dopaminas šiandien dar savo vietoje, ar jau iššvaistėte jį ryte skaitydami naujienas? Pasidalykite komentaruose!
