Kas nutinka likus kelioms sekundėms iki mirties? Bus išspręsta amžina paslaptis ()
Naujas tyrimas parodė, kad žmogaus smegenys iš tikrųjų geba apdoroti informaciją net ir tada, kai esame be sąmonės, o tai galėtų paaiškinti, kas vyksta sekundėmis prieš mirtį.
© https://www.pickpik.com/mourning-candle-obituary-die-death-dead-54870
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šimtmečius mokslininkai bandė įminti paslaptį, kas nutinka žmogui likus kelioms sekundėms iki mirties. Dabar, naujame tyrime, Baylor medicinos koledžo (JAV) komanda žengė didžiulį žingsnį šios senovės paslapties įminimo link.
Pasak tyrimo bendraautoriaus dr. Sameer Sheth, jo ir kolegų tyrimo rezultatai rodo, kad žmogaus smegenys geba apdoroti sudėtingą kalbą net ir be sąmonės, taikant anesteziją. Paprastai tariant, mokslininkai ką tik atrado, kad nesąmoningos būsenos smegenys yra daug aktyvesnės ir pajėgesnės, nei manyta anksčiau. Duomenys rodo, kad net ir taikant bendrąją anesteziją pacientų smegenys toliau analizuoja juos supantį pasaulį.
Autoriai mano, kad jų išvados taip pat meta iššūkį mūsų supratimui apie sąmonės ir pažinimo vaidmenį. Paprastai tariant, turėsime permąstyti savo supratimą apie tai, ką reiškia būti sąmoningam, nes žmogaus smegenys užkulisiuose veikia daug daugiau, nei mes galime suprasti.
|
Sąmonė yra esminis pažinimo komponentas. Tačiau iki šiol tikslus aprašymas to, kas vyksta smegenyse, kai žmogus yra nesąmoningas, liko paslaptimi. Gerai žinomos sąmonės teorijos teigia, kad sudėtingam modelių atpažinimui, semantiniam interpretavimui ir intelektiniam apdorojimui reikalinga sąmoninga prieiga. Tuo pačiu metu psichologijos ir neurobiologijos duomenys rodo, kad reikšmingas apdorojimas gali vykti ir už sąmonės ribų.
Naujame tyrime mokslininkai nusprendė tai išsiaiškinti. Komanda užfiksavo pacientų, kuriems buvo taikoma bendroji nejautra epilepsijos operacijos metu, smegenų aktyvumą. Ypatingą dėmesį tyrėjai skyrė hipokampo, su atmintimi susijusios smegenų dalies, aktyvumui.
Operacijos metu pacientai buvo veikiami pasikartojančių tonų, kuriuos pertraukdavo atsitiktiniai kiti garsai. Rezultatai parodė, kad hipokampo nervų ląstelės sugebėjo atskirti šiuos neįprastus tonus, ir šis gebėjimas laikui bėgant gerėjo. Ekspertai mano, kad tai rodo mokymosi procesą pasąmonės smegenyse.
Toliau tyrėjai pacientams grojo trumpas istorijas. Rezultatai parodė, kad hipokampas vėl rodė realaus laiko kalbos apdorojimo požymius – smegenys sugebėjo atskirti konkrečius daiktavardžius, veiksmažodžius ir būdvardžius. Keista, bet tyrėjai nustatė, kad pacientų smegenys netgi galėjo numatyti kitus žodžius sakinyje.
Pasak kito tyrimo bendraautorio, dr. Benjamino Haydeno, šis nuspėjamasis kodavimas yra susijęs su budrumu ir dėmesingumu, tačiau čia jis vyksta nesąmoningoje būsenoje. Paprastai tariant, viskas rodo, kad kalbos apdorojimui sąmonės iš tikrųjų nereikia.
Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad reikės atlikti daugiau tyrimų, kol jie galės užtikrintai teigti, jog smegenys geba apdoroti kalbą sekundėmis prieš mirtį.
