Tik apie 4 % turi šią dovaną: ar tu esi tarp tų išrinktųjų? ()
Jie tiesiog mano, kad visi matome geltonus antradienius.
© 日:Muramasa, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Couple_01.JPG
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar jūs matote muziką ir jaučiate žodžių skonį?
Ar kada nors susimąstėte, kad raidė „A“ privalo būti raudona, o penktadienis kvepia šviežiai nupjauta žole? Jei taip, jūs priklausote elitiniam, vos kelis procentus populiacijos sudarančiam klubui. Tai nėra magija ar laki vaizduotė – tai sinestezija.
Kas tai per fenomenas?
Sinestezija – tai unikalus neurologinis reiškinys, kai sužadinus vieną pojūtį, smegenyse automatiškai „užsidega“ ir kitas. Mokslininkai iki šiol laužo ietis bandydami suprasti, kodėl vieniems pasaulis yra nespalvotas, o kitiems – tikras multisensovinis fejerverkas.
Kaip rašo „ScienceAlert“, sinestetai patiria tai, kas daugumai mūsų tiesiog nesuvokiama. Tai nėra haliucinacijos; tai fiziologinė smegenų jungčių ypatybė.
Spalvoti garsai ir „skanūs“ skaičiai
|
Sinestezija nėra vienoda – ji turi dešimtis formų:
- Grafemos-spalvos sinestezija. Dažniausia forma, kai skaitomos raidės ar skaičiai turi konkrečias spalvas;
- Chromestezija. Gebėjimas tiesiogiai matyti spalvas girdint muziką ar aplinkos garsus;
- Veidrodinio prisilietimo sinestezija. Viena rečiausių formų – žmogus jaučia fizinį prisilietimą savo kūne, kai mato liečiamą kitą asmenį;
- Leksikinė-gustatorinė sinestezija. Kai tariami žodžiai burnoje sukelia konkretų skonį (pavyzdžiui, vardas „Jonas“ gali priminti bulvių košę).
Svarbi detalė: šios asociacijos yra nekintamos. Jei sinestetui raidė „B“ yra mėlyna, ji tokia išliks visą gyvenimą.
Kodėl vieni tai turi, o kiti – ne?
Mokslas išskiria dvi pagrindines teorijas, kodėl vienų žmonių smegenys veikia lyg „supainioti laidai“:
- „Nenugenėtos“ jungtys. Kūdikių smegenyse jungčių tarp skirtingų sričių yra kur kas daugiau. Augant vyksta „sinapsinis genėjimas“. Manoma, kad sinestetų smegenyse šis procesas neįvyko iki galo, todėl išliko tiltai tarp, pavyzdžiui, klausos ir regos centrų;
- Aktyvumo balansas. Kita teorija teigia, kad visi turime tas pačias jungtis, tačiau sinestetų atveju jos yra kur kas aktyvesnės arba mažiau slopinamos.
Dovana ar sutrikimas?
Nors mediciniškai tai nėra diagnozė ar liga, kai kuriems sinestezija gali sukelti sensorinę perkrovą. Tačiau dauguma šį gebėjimą turinčių žmonių net nesuvokia, kad yra kitokie. Jie tiesiog mano, kad visi matome geltonus antradienius.
Daugeliui menininkų ir kūrėjų tai tampa galingu įrankiu, leidžiančiu kurti gilesnį, daugiasluoksnį turinį.
Ar pastebėjote panašių pojūčių savo kasdienybėje? Parašykite komentaruose – galbūt jūs esate tie 4 %!
.png)
