Badavimas – tikra molekulinė revoliucija ir jo poveikis smegenims ()
Organizmas pereina į „išgyvenimo ir atsinaujinimo“ režimą.
© National Cancer Institute (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Good_Food_Display_-_NCI_Visuals_Online.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelis badavimą vertina tik kaip drastišką būdą atsikratyti nereikalingų kilogramų. Tačiau naujausias Londono Karalienės Marijos universiteto ir Norvegijos sporto mokslų mokyklos tyrimas atskleidė kur kas gilesnę tiesą. Paaiškėjo, kad ilgalaikis maisto atsisakymas sukelia tikrą molekulinę revoliuciją, kuri iš esmės perkonfigūruoja mūsų kūno veiklą.
Žurnale „Nature Metabolism“ paskelbti rezultatai rodo, kad po kelių dienų visiško badavimo organizmas pereina į „išgyvenimo ir atsinaujinimo“ režimą, kuris paveikia daugiau nei 300 pagrindinių baltymų visuose svarbiausiuose organuose.
Molekulinis lūžis: kas vyksta po 3 dienų?
|
Mokslininkai nustatė, kad pirmosiomis badavimo dienomis kūnas tiesiog degina sukauptas riebalų atsargas. Tačiau tikrasis „stebuklas“ prasideda vėliau. Tyrėjai fiksavo sistemingus pokyčius, kurie apima:
- organų perkonfigūravimą. Kepenys, inkstai ir net širdis pradeda dirbti kitu ritmu, optimizuodami energijos sąnaudas;
- imuninės sistemos „auditą“. Badavimas sukelia specifinį imuninį atsaką, kuris gali padėti organizmui efektyviau kovoti su uždegiminiais procesais;
- baltymų transformaciją. Užfiksuotas daugiau nei 300 baltymų aktyvumo pokytis, kurio neįmanoma pasiekti jokiomis dietomis ar trumpalaikiu kalorijų ribojimu.
Viltis kovai su Alzheimeriu
Bene labiausiai intriguojantis tyrimo aspektas – poveikis smegenų baltymams. Mokslininkai pastebėjo, kad sisteminiai molekuliniai pokyčiai tiesiogiai paliečia procesus, susijusius su neurodegeneracinėmis ligomis.
Nustatyta, kad badavimo sukelta transformacija daro įtaką baltymams, kurie vaidina pagrindinį vaidmenį vystantis Alzheimerio ligai. Tai atveria visiškai naujus kelius ne tik ligų prevencijai, bet ir galimiems terapiniams sprendimams ateityje, pasitelkiant paties organizmo gebėjimą „apsivalyti“.
Ar tai saugu?
Nors tyrimo rezultatai žada proveržį medicinoje, mokslininkai įspėja: tokio masto sisteminiai pokyčiai yra didžiulis krūvis organizmui. Ilgalaikis badavimas nėra paprasta dieta – tai biologinis „sistemų perkrovimas“, kurį atlikti savarankiškai, be specialistų priežiūros, gali būti pavojinga.
Visgi aišku viena – badavimas yra kur kas galingesnis įrankis nei manyta iki šiol, galintis ne tik deginti riebalus, bet ir perrašyti mūsų biologinę programą.
