Mokslininkai rėžė tiesą: 80 % jūsų ligų yra jūsų pačių pasirinkimas ()
Genai – tik pasiteisinimas? Dešimtmečius trukusio aplaidumo rezultatas.
.jpg)
© Black Lunch Table, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Art%2BFeminism_founders_Si%C3%A2n_Evans,_Mackenzie_Mack,_Michael_Mandiberg,_Jacqueline_Mabey_(47222382612).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dauguma mūsų įpratę dėl prastos sveikatos, antsvorio ar energijos trūkumo kaltinti „blogus genus“ arba paveldimumą. Tačiau naujausia Oksforde pristatyta ataskaita „Gyvenk ilgiau, geriau“ (angl. Live Longer Better) siunčia negailestingą žinutę: didžioji dalis senatvės negalių nėra neišvengiamybė. Tai – jūsų gyvenimo būdo pasekmė.
Nuosprendis: genai lemia stebėtinai mažai
Oksfordo ilgaamžiškumo projekto rėmuose dirbusi britų medicinos, fiziologijos ir gerontologijos ekspertų grupė nustatė, kad žmogus prisiima mažiausiai 80 % kaltės dėl savo sveikatos būklės vyresniame amžiuje.
Vienas tyrimo autorių, 91 metų mokslininkas Christopheris Ballas, teigia, kad ši dalis yra netgi „konservatyvus įvertinimas“. Kai kurie duomenys rodo, kad mūsų kasdieniai sprendimai formuoja net 90 % mūsų sveikatos ateities, palikdami genetikai tik simbolinį vaidmenį. Fizinis nuosmukis, kurį laikome natūraliu senėjimu, dažnu atveju yra tiesiog dešimtmečius trukusio aplaidumo rezultatas.
Ilgaamžiškumo formulė be paslapčių
|
Mokslininkai pabrėžia, kad norint išvengti „biologinio bankroto“, nereikia brangių technologijų ar stebuklingų piliulių. Rekomendacijos skamba aštriai ir skausmingai paprastai:
- ultra-perdirbtas maistas lėtas nuodas jūsų ląstelėms;
- ekspertai ragina valdžios institucijas taikyti jam tokius pat griežtus ribojimus kaip tabakui;
- neišmiegotos valandos tiesiogiai konvertuojasi į lėtines ligas;
- mažesnis kalorijų kiekis vakare – raktas į ilgesnį ląstelių funkcionavimą.
Kritika: ar neperkeliame kaltės aukoms?
Nors Oksfordo grupės išvados skamba kaip griežtas raginimas prisiimti atsakomybę, tarptautinė bendruomenė netruko sureaguoti. Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos ir Virdžinijos universiteto specialistai perspėja: toks požiūris pernelyg supaprastintas.
Kritikai primena, kad ne viskas priklauso nuo individo valios. Skurdas, darbo sąlygos, aplinkos tarša ir prieinamumas prie kokybiškos medicinos yra veiksniai, kurių žmogus dažnai negali pakeisti vien „teisingu nusiteikimu“. Anot jų, atsakomybės vertimas tik individui nuima naštą nuo valstybės, kuri privalo spręsti socialinės nelygybės problemas.
Ar esate pasirengę keistis?
Nepaisant ginčų, pagrindinė tyrimo žinutė išlieka nepajudinama: net ir turint ribotus išteklius, kasdieniai įpročiai yra galingiausias įrankis, kokį tik turime. Genai gali „užtaisyti ginklą“, bet „gaiduką nuspaudžia“ jūsų gyvenimo būdas.
Ar šis 80 % skaičius privers jus šiandien atsisakyti vėlyvos vakarienės, ar ir toliau tikėsite „gerų genų“ loterija?
