Jis beveik niekada nesirgo. 113 metų vyras visada pusryčiaudavo taip ()
Nors vyras sulaukė įspūdingo amžiaus, bėgančių metų beveik nejautė.
© Guinness World Records (Asmeninis albumas)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš mirtį Francisco Núñezas Olivera buvo vyriausias pasaulyje vyras. Jis sulaukė 113 metų. Interviu metu sakė, kad visai nesijaučia senas. Taip pat atskleidė, ką darė, kad gyventų taip ilgai.
Rekordinio ilgaamžio istorija
Francisco Núñezas Olivera gimė 1904 m. gruodžio 13 d. Ispanijoje. Didžiąją gyvenimo dalį praleido Bienvenidos miestelyje, Badachoso provincijoje, kur dirbo ūkininku. Jis mirė 2018 m. sausio 29 d., sulaukęs 113 metų. Po savęs paliko keturis vaikus, devynis anūkus ir 15 proanūkių.
Po kruopštaus dokumentų patikrinimo „Guinness World Records“ patvirtino, kad prieš mirtį jis buvo vyriausias tuo metu gyvenęs vyras pasaulyje.
Nors vyras sulaukė įspūdingo amžiaus, bėgančių metų beveik nejautė.
„Žinau, kad esu senas, bet nesijaučiu senas“, – 2015 metais sakė interviu Ispanijos dienraščiui „El Mundo“.
113-mečio kasdienė rutina
|
Oliveros šeima ne kartą pabrėžė, kad jo gyvenimo būdas pasižymėjo reguliarumu ir pastovumu. Kiekvieną dieną jis pradėdavo nuo paprastų pusryčių – dažniausiai valgydavo biskvitinį pyragą ir užsigerdavo stikline pieno. Dienos metu suvalgydavo jogurto, o pietums rinkdavosi troškintus patiekalus – dažniausiai žuvį arba mėsą.
Svarbią jo mitybos dalį sudarė daržovės iš nuosavo daržo. Ant stalo nuolat būdavo ir alyvuogių aliejus – vienas svarbiausių Viduržemio jūros regiono dietos produktų.
Oliveros dukra pasakojo, kad tėvas gyveno ramiai ir santūriai. Jis laikėsi nusistovėjusios dienotvarkės, vengė konfliktų ir neužsidarydavo namuose. Jam buvo svarbus bendravimas su žmonėmis, šeimos artumas ir gyvenimas gerai pažįstamoje aplinkoje.
Kasdienis judėjimas
Ispano ilgaamžiškumą lėmė ne vien mityba. Francisco Núñezas Olivera visą gyvenimą išliko fiziškai aktyvus. Daugelį metų dirbo ūkyje, o vėliau kasdien vaikščiodavo po savo gimtąjį miestelį.
Kaip skelbė „Guinness World Records“, Olivera mėgo vaikščioti Bienvenidos gatvėmis ir tai darė net iki 107-ųjų gyvenimo metų.
Vyras neužsiėmė intensyviomis treniruotėmis, tačiau rūpinosi, kad kasdien judėtų. Toks fizinis aktyvumas yra vienas paprasčiausių būdų palaikyti širdies sveikatą, raumenų jėgą, pusiausvyrą ir savarankiškumą vyresniame amžiuje.
Reti apsilankymai ligoninėje
Artimieji pasakojo, kad didžiąją gyvenimo dalį 113-metis džiaugėsi puikia sveikata. Pasak šeimos, į ligoninę jis buvo patekęs vos du kartus. Vienas iš šių apsilankymų buvo susijęs su kataraktos operacija, kuri jam buvo atlikta sulaukus 98 metų. Po jos jis vėl galėjo skaityti laikraščius.
Maždaug 40 metų Olivera gyveno neturėdamas nuosavų dantų. Tai netrukdė kasdieniam gyvenimui, nes jis rinkdavosi minkštą, paprastą ir lengvai virškinamą maistą.
Teigiama, kad iki pat gyvenimo pabaigos jis išsaugojo aštrų protą, domėjosi pasaulio įvykiais ir mėgo leisti laiką su šeima.
Po jo mirties Bienvenidos meras sakė, kad tai buvo:
„Netektis visam kaimui ir visam pasauliui.“
Ilgaamžiškumo paslaptis
Francisco Núñezo Oliveros istorija rodo, kad ilgaamžiškumą retai lemia vienas veiksnys. Jo atveju išskiriami keli svarbūs aspektai: paprasta mityba, gausi daržovių iš nuosavo daržo ir alyvuogių aliejaus, reguliarus kasdienis judėjimas, ramus gyvenimo būdas, streso vengimas bei stiprūs šeimos ryšiai.
