Dezinfekcinės plazmos čiaupas – vandens čiaupų ir muilo eros pabaiga? (13)
Visai realu, jog netolimoje ateityje rankas galėsime plautis ne po vandens srove, o po dezinfekcinės plazmos srove. Nešiojamo šaltos plazmos generatoriaus bandomąjį egzempliorių išrado Australijos ir Kinijos mokslininkų grupė. Beje, tokiam čiaupui reikės tik… 12 voltų baterijos, informuoja „Gizmag.com“. Nors dezinfekcinė priemonė rekomenduojama lauko sąlygomis dirbantiems medikams ir kariams, nesunku numanyti, jog kada nors tokie įrenginiai galėtų pakeisti vandens čiaupus bei muilą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Išrasto aparato (beje, jo veikimo principas panašus į prieš keletą mėnesių aprašyto beskausmio plazminio dantų grąžto veikimo principą) paskirtis – dezinfekavimas (pavyzdžiui, rankų). Šaltos plazmos generatorius formuoja elektros iškrovas, kurių trukmė – 100 nanosekundžių, o dažnis – 20 kilohercų. Ore tokių parametrų elektros iškrovos sukuria 20 – 23 °C temperatūros plazmą. Nešiojamame plazmos čiaupe įdiegti ir saugikliai, neleidžiantys kilti plazmos temperatūrai.
Tokios plazmos srovė odai nedaro jokios žalos, tačiau efektyviai naikina bakterijas. Bandomojo eksperimento metu išradimo autoriai ant padėklo išaugino bakterijų Enterococcus faecalis 30 mikrometrų storio dangą, sudarytą iš 17 sluoksnių.
Penktąją veikimo minutę plazma prasiskverbė į giliausius mikrobų dangos sluoksnius ir sėkmingai neutralizavo visus mikroorganizmus.
„Eksperimentui mes parinkome kraštutinį atvejį – itin didelę bakterijų koloniją“, – aiškina vienas iš eksperimento autorių, profesorius Kostia (Kenas) Ostrikovas (Kostya (Ken) Ostrikov) iš Australijos Plazmos nanomokslų centro (Plasma Nanoscience Centre Australia).
Išradimo autorių tvirtinimu, kai kurioms bakterijų rūšims visiškai pakaktų ir keliasdešimties sekundžių šaltos plazmos „dušo“. Gamintojai teigia, jog plazminio čiaupo gamyba nėra sudėtinga, o toks įrenginys galėtų kainuoti maždaug 100 JAV dolerių.
Kuriant išradimą, bendradarbiavo mokslininkai iš Huazhongo mokslo ir technologijų universiteto (Kinija), Australijos Plazmos nanomokslų centro, Sidnėjaus universiteto (Australija) ir Honkongo universiteto (Kinija). Išradimas išsamiau pristatomas žurnale „Journal of Physics D: Applied Physics“.
Parengė Saulius Žukauskas, sauliuszukauskas01@gmail.com