Gripas jauną, sveiką vilnietį per pusdienį pavertė sunkiai paeinančiu ligoniu (26)
Vilnietis Rimantas gyvena pagal visus sveikatingumo principus – sportuoja, grūdinasi, sveikai maitinasi, geria vitaminus, vengia alkoholio, nerūko. Jis neatsimena atvejo, kad kada nors būtų sirgęs ilgiau nei 3 dienas, o temperatūra niekada nesiekdavo 38 laipsnių, todėl tai, ką jam teko išgyventi praėjusią savaitę, dar ilgai prisimins su nemenka baime. Mat per pusdienį jaunas sveikas vyras pavirto ligoniu, sunkiai paeinančiu be aplinkinių pagalbos. Medikų tokia žaibiška ligos forma nenustebino.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Greitąją pagalbą pavyko išsikviesti tik po grūmojimų
„Prieš tai kelias savaites jaučiau nedidelius peršalimo simptomus – truputį paskaudėdavo gerklę, truputį pasloguodavau, kartais būdavo silpna, tačiau viską aiškinau elementariu nuovargiu. Tie simptomai tikrai nekėlė grėsmės, mes visi tai patiriame kiekvieną žiemą. Aš daug sportuoju, vaikštau į baseiną, todėl pamaniau, kad gal kaltas šaltas vanduo. Praėjusį pirmadienį kaip tik jaučiausi visai gerai, antradienio rytas taip pat buvo puikus, tačiau nuo 12 val. pradėjo jaustis, kad kūnas tarsi rakinamas – truputį kaulus laužo, truputį galvą skauda. Vėl pagalvojau, kad taip yra dėl nuovargio po vakarykščio sporto. Visgi apie 16-17 val. situacija taip pablogėjo, kad jau sunkiai galėjau normaliai funkcionuoti. Grįžęs namo pasimatavau temperatūrą – ji buvo užkilusi per 39 laipsnius.Savijauta blogėjo toliau – padažnėjo širdies ritmas, darėsi vis labiau silpna, jau vos paėjau pats“, - pasakojo pašnekovas.
Galiausiai Rimantas ryžosi kreiptis į medikus, kadangi buvo gilus vakaras, jis paskambino greitajai pagalbai. Jo nuostabai pokalbis užtruko, mat vyrui teko ilgai įrodinėti, kad jis iš tiesų jaučiasi labai blogai. „Dispečerė įvairiais klausimais bandė įvertinti mano situaciją – ar ji labai bloga, ar labai labai bloga. Bandė man įrodyti, kad greitosios man nereikia, kad turėčiau tiesiog pagulėti ir paprakaituoti, išgerti dar vaistų. Juk siaučia gripo epidemija – negi dabar greitoji važinės pas kiekvieną karščiuojantį ligonį. Sutiko atsiųsti medikus tik tuomet, kai pagrūmojau, kad skųsiuosi, jei greitoji važiuoja tik tada, kai pasakai, kad jau miršti“, - piktinosi pašnekovas.
Atvykusi greitosios pagalbos medikė patvirtino, kad vyro situacija iš tiesų bloga, ir pasiūlė, jeigu jis nori, vykti į ligoninę. Tiesa, labai neįkalbinėjo. Taip pat ji dėl tokių staigių sveikatos būklės pokyčių nustebusiam vyrui paaiškino, kad pagrindinis gripo išskirtinumas – netikėtumas. Galima būti sveikiausiu žmogumi pasaulyje, bet jei kas šalia pakosės ir į organizmą pateks gripo virusas, jis į lovą gali paguldyti net didžiausią sveikuolį.
„Pirmiausiai išsikviečiau tėvą, kad jis man padėtų su šia situacija, nes jaučiau, kad liga mane jau nugalėjo, mano veiksmai ir emocijos buvo neadekvačios. Plaukiojau kažkur ore. Taigi į ligoninę važiavome kartu. Man labai norėjosi pasidaryti tyrimus, be to, pagalvojau, kad jei situacija ir toliau blogės, ligoninėje medikai visgi turės daugiau priemonių man padėti“, - sakė Rimantas.
Labiausiai nerimavo dėl pašėlusiai besidaužančios širdies
Atlikti kraujo tyrimai nieko gera nežadėjo – jie rodė, kad prie ligonio prilipęs ne tik virusas, bet ir infekcija. Tačiau vyras, patartas savo šeimos narių, gultis į ligoninę atsisakė, juolab kad ir gydytojai jam paaiškino, kad aš tik pats galiu kovoti su savo liga, tad nesvarbu, kur aš gulėsiu. Turės praeiti 3-4 dienos, kol paaiškės, kaip organizmui sekasi įveikti ligą.
„Be to, man pradėjo staigiai tinti gerklė – taip skaudėjo, kad negalėjau nieko ryti. Abejojau, ar ligoninėje kas nors mane maitins trintu maistu. Apskritai situacija ten nėra labai gera, o priežiūra nelabai maloni. Jei dar gali kvėpuoti, niekas pernelyg didelio dėmesio nekreipia. Jau vien kol atlikau visus tyrimus, užtrukau ne vieną valandą“, - pasakojo Rimantas.
Namuose jį kasdien lankė šeimos gydytoja, esanti ir šeimos draugė, o slaugė tėvas. Pirmas kelias dienas Rimantas be pagalbos sunkiai pasikeldavo iš lovos. Taip pat jis gėrė ligoninėje išrašytus antivirusinius vaistus nuo gripo, kurie, jo manymu, gerokai prisidėjo prie greito išgijimo. Jau po savaitės jis pasijuto sveikas, tik gerokai išsekęs ir neišsimiegojęs. Mat ligos dienomis miegas nuo budrumo mažai kuo skyrėsi.
„Baimės per tas dienas buvo labai daug, nes liga labiausiai trikdė širdies veiklą. Ji pastoviai daužėsi nesveiku ritmu, todėl buvo labai silpna, sunku kvėpuoti, jaučiausi apdujęs. Iš tiesų jausmas yra labai baisus. Tačiau medikams čia nieko nuostabaus. Kol aš laukiau tyrimų ligoninėje, jie atsipalaidavę šnekučiavosi, kad Panevėžyje du žmonės nuo gripo mirė“, - prisiminė Rimantas.
Trys rizikos grupės, kurioms gresia komplikacijos
Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas profesorius Vidas Pilvinis susiduria jau su tokiais pacientais, kurie atvežami dėl gyvybei pavojingos būklės, kurią sukėlė kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Kai kraujas negali įsisotinti deguonies, dūsta visas organizmas.
„Iš pat pradžių viruso pakenkti plaučiai atveria kelią bakterijoms, kurios ir taip gyvena mūsų organizme, ir prasideda bakterinės komplikacijos. Kita vertus, tai nutinka tik vienetams iš visų sergančių gripu. Nežinau, kiek žmonių šiemet sirgo gripu, bet žmonių, kuriems reikėjo taikyti dirbtinę ventiliaciją, labai mažas procentas. Taigi kyla klausimas, kokie tie žmonės. Viena grupė – senyvo amžiaus žmonės. Jų imunitetas jau nusilpęs, todėl organizmas nebegali taip sėkmingai kovoti su bakterijomis. Iš esmės mes negalime pasakyti, ar šie žmonės vis tiek nebūtų pas mus atsidūrę. Galbūt gripas – tik paskutinis lašas, kurio trūko. Taigi niekada negalėčiau sakyti, kad gripas – vienintelis komplikacijų ar mirties veiksnys. Jis tik tam tikrų procesų organizme paleidiklis. Taip pat negaliu sutikti girdėdamas kaltinimus, kad miręs žmogus per vėlai kreipėsi. Viskas pernelyg supaprastinama – žmogus mirė todėl, kad susirgo gripu ir per vėlai kreipėsi. Aš niekada negaliu teigti, kad gripas nusinešė žmogaus gyvybę, aš tik galiu konstatuoti, kad žmogus buvo susirgęs gripu“, - mitus sklaidė medikas.
Pasak jo, gamtos dėsniuose egzistuoja veiksnių visuma: gripas, prisidėjusi pneumonija, išsivystęs inkstų funkcijos nepakankamumas, persirgtos ar gretutinės ligos, paciento gyvenimo būdas – gal visą gyvenimą jis savęs netausojo, rūkymas, nutukimas, diabetas, genetika, dėl kurios organizmas nesugeba kovoti su liga. Taigi galutinį rezultatą lemia ne tik pats susirgimas, yra daug veiksnių, galinčių pabloginti situaciją.
Antra rizikos grupė – besilaukiančios moterys. Intensyvios terapijos medikams su šiomis pacientėmis tenka susidurti kasmet. Kita vertus, jų sveikata stebima pro padidinamąjį stiklą, todėl jos kartais guldomos tiesiog akylesniam stebėjimui. Paskutinė ligonių, kuriems dažniau nei kitiems gresia gripo komplikacijas, grupė yra lėtinių ligų turintys žmonės.
Kuo buvo išskirtinis pandeminis gripas
„Išskirtinis buvo tik pandeminio gripo sezonas, nes nuo šios viruso atmainos mirštamumas buvo didesnis nei įprastai. Atsirasdavo labai ryškus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, daug didesni pakitimai plaučiuose, o keisčiausia buvo, kad taip nutikdavo išskirtinai sveikiems žmonėms. Tuo metu sunkiau sirgo ir ligoti žmonės, nėščios moterys, bet taip pat ir jauni, darbingo amžiaus žmonės (30-40 metų). Šiemet turime įprastą gripo sezoną – pas mus atvežami žmonės, kurių ir tikimės sulaukti, t. y. iš minėtų rizikos grupių. Beje, gripas, ko gera, jau atsitraukia – pastaruoju metu naujų ligonių nebegauname“, - pasakojo V. Pilvinis.
Medikas atviravo, kad pandeminis gripas jam atvėrė akis, nes parodė, kad jeigu virusas yra stiprus, jis galingesnis už žmogaus organizmą, net jei žmogus prieš tai grūdinosi, sveikai gyveno ir maitinosi.
„Susidūrę su virusu, prieš kurį neturime imuniteto, mes susergame. Ligos eiga jau priklauso nuo kitų veiksnių visumos – vieni tik sloguojame ir kosėja, kitiems gali prasidėti bakterinės komplikacijos. Šiaip ar taip mūsų imunitetas kovoja, mes pasveikstame ir gyvename toliau. Šis ciklas kartojasi kas 2-3 metus. Persirgęs žmogus prieš tą virusą kuriam laikui įgyja imunitetą, todėl toje pačioje šeimoje ar kolektyve susirgus vienam nariui, kiti gali ir nesusirgti, nes būtent su šiuo virusu jau buvo susidūrę“, - aiškino pašnekovas.
„Prieš tai kelias savaites jaučiau nedidelius peršalimo simptomus – truputį paskaudėdavo gerklę, truputį pasloguodavau, kartais būdavo silpna, tačiau viską aiškinau elementariu nuovargiu. Tie simptomai tikrai nekėlė grėsmės, mes visi tai patiriame kiekvieną žiemą. Aš daug sportuoju, vaikštau į baseiną, todėl pamaniau, kad gal kaltas šaltas vanduo. Praėjusį pirmadienį kaip tik jaučiausi visai gerai, antradienio rytas taip pat buvo puikus, tačiau nuo 12 val. pradėjo jaustis, kad kūnas tarsi rakinamas – truputį kaulus laužo, truputį galvą skauda. Vėl pagalvojau, kad taip yra dėl nuovargio po vakarykščio sporto. Visgi apie 16-17 val. situacija taip pablogėjo, kad jau sunkiai galėjau normaliai funkcionuoti. Grįžęs namo pasimatavau temperatūrą – ji buvo užkilusi per 39 laipsnius.Savijauta blogėjo toliau – padažnėjo širdies ritmas, darėsi vis labiau silpna, jau vos paėjau pats“, - pasakojo pašnekovas.
Galiausiai Rimantas ryžosi kreiptis į medikus, kadangi buvo gilus vakaras, jis paskambino greitajai pagalbai. Jo nuostabai pokalbis užtruko, mat vyrui teko ilgai įrodinėti, kad jis iš tiesų jaučiasi labai blogai. „Dispečerė įvairiais klausimais bandė įvertinti mano situaciją – ar ji labai bloga, ar labai labai bloga. Bandė man įrodyti, kad greitosios man nereikia, kad turėčiau tiesiog pagulėti ir paprakaituoti, išgerti dar vaistų. Juk siaučia gripo epidemija – negi dabar greitoji važinės pas kiekvieną karščiuojantį ligonį. Sutiko atsiųsti medikus tik tuomet, kai pagrūmojau, kad skųsiuosi, jei greitoji važiuoja tik tada, kai pasakai, kad jau miršti“, - piktinosi pašnekovas.
Atvykusi greitosios pagalbos medikė patvirtino, kad vyro situacija iš tiesų bloga, ir pasiūlė, jeigu jis nori, vykti į ligoninę. Tiesa, labai neįkalbinėjo. Taip pat ji dėl tokių staigių sveikatos būklės pokyčių nustebusiam vyrui paaiškino, kad pagrindinis gripo išskirtinumas – netikėtumas. Galima būti sveikiausiu žmogumi pasaulyje, bet jei kas šalia pakosės ir į organizmą pateks gripo virusas, jis į lovą gali paguldyti net didžiausią sveikuolį.
„Pirmiausiai išsikviečiau tėvą, kad jis man padėtų su šia situacija, nes jaučiau, kad liga mane jau nugalėjo, mano veiksmai ir emocijos buvo neadekvačios. Plaukiojau kažkur ore. Taigi į ligoninę važiavome kartu. Man labai norėjosi pasidaryti tyrimus, be to, pagalvojau, kad jei situacija ir toliau blogės, ligoninėje medikai visgi turės daugiau priemonių man padėti“, - sakė Rimantas.
Labiausiai nerimavo dėl pašėlusiai besidaužančios širdies
Atlikti kraujo tyrimai nieko gera nežadėjo – jie rodė, kad prie ligonio prilipęs ne tik virusas, bet ir infekcija. Tačiau vyras, patartas savo šeimos narių, gultis į ligoninę atsisakė, juolab kad ir gydytojai jam paaiškino, kad aš tik pats galiu kovoti su savo liga, tad nesvarbu, kur aš gulėsiu. Turės praeiti 3-4 dienos, kol paaiškės, kaip organizmui sekasi įveikti ligą.
„Be to, man pradėjo staigiai tinti gerklė – taip skaudėjo, kad negalėjau nieko ryti. Abejojau, ar ligoninėje kas nors mane maitins trintu maistu. Apskritai situacija ten nėra labai gera, o priežiūra nelabai maloni. Jei dar gali kvėpuoti, niekas pernelyg didelio dėmesio nekreipia. Jau vien kol atlikau visus tyrimus, užtrukau ne vieną valandą“, - pasakojo Rimantas.
Namuose jį kasdien lankė šeimos gydytoja, esanti ir šeimos draugė, o slaugė tėvas. Pirmas kelias dienas Rimantas be pagalbos sunkiai pasikeldavo iš lovos. Taip pat jis gėrė ligoninėje išrašytus antivirusinius vaistus nuo gripo, kurie, jo manymu, gerokai prisidėjo prie greito išgijimo. Jau po savaitės jis pasijuto sveikas, tik gerokai išsekęs ir neišsimiegojęs. Mat ligos dienomis miegas nuo budrumo mažai kuo skyrėsi.
„Baimės per tas dienas buvo labai daug, nes liga labiausiai trikdė širdies veiklą. Ji pastoviai daužėsi nesveiku ritmu, todėl buvo labai silpna, sunku kvėpuoti, jaučiausi apdujęs. Iš tiesų jausmas yra labai baisus. Tačiau medikams čia nieko nuostabaus. Kol aš laukiau tyrimų ligoninėje, jie atsipalaidavę šnekučiavosi, kad Panevėžyje du žmonės nuo gripo mirė“, - prisiminė Rimantas.
Trys rizikos grupės, kurioms gresia komplikacijos
Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas profesorius Vidas Pilvinis susiduria jau su tokiais pacientais, kurie atvežami dėl gyvybei pavojingos būklės, kurią sukėlė kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Kai kraujas negali įsisotinti deguonies, dūsta visas organizmas.
„Iš pat pradžių viruso pakenkti plaučiai atveria kelią bakterijoms, kurios ir taip gyvena mūsų organizme, ir prasideda bakterinės komplikacijos. Kita vertus, tai nutinka tik vienetams iš visų sergančių gripu. Nežinau, kiek žmonių šiemet sirgo gripu, bet žmonių, kuriems reikėjo taikyti dirbtinę ventiliaciją, labai mažas procentas. Taigi kyla klausimas, kokie tie žmonės. Viena grupė – senyvo amžiaus žmonės. Jų imunitetas jau nusilpęs, todėl organizmas nebegali taip sėkmingai kovoti su bakterijomis. Iš esmės mes negalime pasakyti, ar šie žmonės vis tiek nebūtų pas mus atsidūrę. Galbūt gripas – tik paskutinis lašas, kurio trūko. Taigi niekada negalėčiau sakyti, kad gripas – vienintelis komplikacijų ar mirties veiksnys. Jis tik tam tikrų procesų organizme paleidiklis. Taip pat negaliu sutikti girdėdamas kaltinimus, kad miręs žmogus per vėlai kreipėsi. Viskas pernelyg supaprastinama – žmogus mirė todėl, kad susirgo gripu ir per vėlai kreipėsi. Aš niekada negaliu teigti, kad gripas nusinešė žmogaus gyvybę, aš tik galiu konstatuoti, kad žmogus buvo susirgęs gripu“, - mitus sklaidė medikas.
Pasak jo, gamtos dėsniuose egzistuoja veiksnių visuma: gripas, prisidėjusi pneumonija, išsivystęs inkstų funkcijos nepakankamumas, persirgtos ar gretutinės ligos, paciento gyvenimo būdas – gal visą gyvenimą jis savęs netausojo, rūkymas, nutukimas, diabetas, genetika, dėl kurios organizmas nesugeba kovoti su liga. Taigi galutinį rezultatą lemia ne tik pats susirgimas, yra daug veiksnių, galinčių pabloginti situaciją.
Antra rizikos grupė – besilaukiančios moterys. Intensyvios terapijos medikams su šiomis pacientėmis tenka susidurti kasmet. Kita vertus, jų sveikata stebima pro padidinamąjį stiklą, todėl jos kartais guldomos tiesiog akylesniam stebėjimui. Paskutinė ligonių, kuriems dažniau nei kitiems gresia gripo komplikacijas, grupė yra lėtinių ligų turintys žmonės.
Kuo buvo išskirtinis pandeminis gripas
„Išskirtinis buvo tik pandeminio gripo sezonas, nes nuo šios viruso atmainos mirštamumas buvo didesnis nei įprastai. Atsirasdavo labai ryškus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, daug didesni pakitimai plaučiuose, o keisčiausia buvo, kad taip nutikdavo išskirtinai sveikiems žmonėms. Tuo metu sunkiau sirgo ir ligoti žmonės, nėščios moterys, bet taip pat ir jauni, darbingo amžiaus žmonės (30-40 metų). Šiemet turime įprastą gripo sezoną – pas mus atvežami žmonės, kurių ir tikimės sulaukti, t. y. iš minėtų rizikos grupių. Beje, gripas, ko gera, jau atsitraukia – pastaruoju metu naujų ligonių nebegauname“, - pasakojo V. Pilvinis.
Medikas atviravo, kad pandeminis gripas jam atvėrė akis, nes parodė, kad jeigu virusas yra stiprus, jis galingesnis už žmogaus organizmą, net jei žmogus prieš tai grūdinosi, sveikai gyveno ir maitinosi.
„Susidūrę su virusu, prieš kurį neturime imuniteto, mes susergame. Ligos eiga jau priklauso nuo kitų veiksnių visumos – vieni tik sloguojame ir kosėja, kitiems gali prasidėti bakterinės komplikacijos. Šiaip ar taip mūsų imunitetas kovoja, mes pasveikstame ir gyvename toliau. Šis ciklas kartojasi kas 2-3 metus. Persirgęs žmogus prieš tą virusą kuriam laikui įgyja imunitetą, todėl toje pačioje šeimoje ar kolektyve susirgus vienam nariui, kiti gali ir nesusirgti, nes būtent su šiuo virusu jau buvo susidūrę“, - aiškino pašnekovas.
(6)
(0)
(0)