Vokiečių mokslininkai uoslės receptorių rado širdies ir plaučių audiniuose bei kraujyje (2)
Panašu, kad nosis gali būti ne vienintelis organas mūsų organizmuose, sugebantis justi kvapus. Uoslės receptorių tyrėjai aptiko širdyje, plaučiuose ir kraujyje, informuoja "LiveScience.com".
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
"Ar tai reiškia, kad, pavyzdžiui, širdis užuodžia, ką valgote? Kol kas į šį klausimą atsakyti negalime, - pripažįsta maisto chemijos specialistas iš Miuncheno technikos universiteto ir Vokietijos Maisto chemijos tyrimų centro Piteris Šiberlė (Peter Schieberle). Savo tyrimo rezultatus mokslininkas balandžio 7 d. pristatė Amerikos chemikų draugijos suvažiavime Naujajame Orleane (JAV).
Kai oru sklindantys cheminių medžiagų (maisto ar kitų substancijų) fragmentai patenka į nosies ertmę, ten jie sužadina uoslės receptorius ir pasiunčia signalą į smegenis – taip mes suvokiame kas ir kokiu kvapu pasižymi. Iki šiol buvo manoma, kad tokių receptorių yra tik nosyje – tiksliau, galinėje nosies ertmės dalyje esančios gleivinės audiniuose. Tačiau vis daugiau požymių, kad tokių receptorių turi ir kitų organų audiniai.
Pavyzdžiui, kvapų receptorius turi spermos ląstelės – manoma, kad tokie receptoriai padeda spermatozoidams orientuotis ir pasiekti kiaušialąstę. Naujausių tyrimų duomenys leidžia manyti, kad uoslės receptorių turi ne tik lytinės ląstelės, bet ir širdis, plaučiai, kraujas.
P. Šiberlė su kolegomis eksperimentuodamas pastebėjo, kad žmogaus kraujo ląsteles labiau traukia molekulės, kurios susijusios su tam tikrais kvapais. Kai tyrėjai kraujo ląsteles patalpino vienoje perskirtos kameros dalyje, o kvapą turinčias medžiagas – priešingoje tos pačios kameros pusėje, kraujo ląstelės migravo į kvapo šaltinio pusę. "Neaišku, ar kvapiosios medžiagos kūne suveikia taip pat, kaip ir nosyje, tačiau tikimės ištirti ir tai", - tvirtina P. Šiberlė.
P. Šiberlė darbuojasi vadinamojoje sensomikos srityje. Sensomika – sritis, kurioje dirbantys mokslininkai siekia išsiaiškinti, kurie iš miriadų kvapo sudedamųjų dalių yra esminės žmogaus skonio ir kvapo suvokimui. Sensomika mėgina paaiškinti, kas suteikia maistui skonį ir kvapą, todėl tam tikras maistas mums kelia apetitą arba atrodo atgrasus.
Vokiečių mokslininką ypatingai domina kompleksiniai aromatai, įeinantys tokių maisto produktų kaip šokoladas ar kava sudėtį. Tyrimų laboratorijoje P. Šiberlės vadovaujami mokslininkai suskaido kvapus iki jų sudėtinių cheminių komponentų lygmens ir perkombinuoja juos į įvairius komponentų derinius, kuriuos tyrinėja eksperimentuose. Pavyzdžiui, tyrėjai pastebėjo, kad kavos aromatą sudaro apie tūkstantį kvapo sudedamųjų dalių, bet tik 25 proc. jų dirgina uoslės receptorius, todėl mes užuodžiame kvapą.
Kvapo receptorių žmogaus kūne yra apie 400, tačiau skonio receptorių – tik 27. Iki šiol daugelyje maisto ir skonio tyrimų buvo koncentruojamasi į maisto komponentus, o ne į tai, kaip juo juntami ir suvokiami.
Kai oru sklindantys cheminių medžiagų (maisto ar kitų substancijų) fragmentai patenka į nosies ertmę, ten jie sužadina uoslės receptorius ir pasiunčia signalą į smegenis – taip mes suvokiame kas ir kokiu kvapu pasižymi. Iki šiol buvo manoma, kad tokių receptorių yra tik nosyje – tiksliau, galinėje nosies ertmės dalyje esančios gleivinės audiniuose. Tačiau vis daugiau požymių, kad tokių receptorių turi ir kitų organų audiniai.
Pavyzdžiui, kvapų receptorius turi spermos ląstelės – manoma, kad tokie receptoriai padeda spermatozoidams orientuotis ir pasiekti kiaušialąstę. Naujausių tyrimų duomenys leidžia manyti, kad uoslės receptorių turi ne tik lytinės ląstelės, bet ir širdis, plaučiai, kraujas.
P. Šiberlė su kolegomis eksperimentuodamas pastebėjo, kad žmogaus kraujo ląsteles labiau traukia molekulės, kurios susijusios su tam tikrais kvapais. Kai tyrėjai kraujo ląsteles patalpino vienoje perskirtos kameros dalyje, o kvapą turinčias medžiagas – priešingoje tos pačios kameros pusėje, kraujo ląstelės migravo į kvapo šaltinio pusę. "Neaišku, ar kvapiosios medžiagos kūne suveikia taip pat, kaip ir nosyje, tačiau tikimės ištirti ir tai", - tvirtina P. Šiberlė.
P. Šiberlė darbuojasi vadinamojoje sensomikos srityje. Sensomika – sritis, kurioje dirbantys mokslininkai siekia išsiaiškinti, kurie iš miriadų kvapo sudedamųjų dalių yra esminės žmogaus skonio ir kvapo suvokimui. Sensomika mėgina paaiškinti, kas suteikia maistui skonį ir kvapą, todėl tam tikras maistas mums kelia apetitą arba atrodo atgrasus.
Vokiečių mokslininką ypatingai domina kompleksiniai aromatai, įeinantys tokių maisto produktų kaip šokoladas ar kava sudėtį. Tyrimų laboratorijoje P. Šiberlės vadovaujami mokslininkai suskaido kvapus iki jų sudėtinių cheminių komponentų lygmens ir perkombinuoja juos į įvairius komponentų derinius, kuriuos tyrinėja eksperimentuose. Pavyzdžiui, tyrėjai pastebėjo, kad kavos aromatą sudaro apie tūkstantį kvapo sudedamųjų dalių, bet tik 25 proc. jų dirgina uoslės receptorius, todėl mes užuodžiame kvapą.
Kvapo receptorių žmogaus kūne yra apie 400, tačiau skonio receptorių – tik 27. Iki šiol daugelyje maisto ir skonio tyrimų buvo koncentruojamasi į maisto komponentus, o ne į tai, kaip juo juntami ir suvokiami.
(7)
(0)
(1)