Norite informaciją įsiminti ar kažko išmokti greičiau ir ilgesniam laikui? Mokslininkai nustatė neįtikėtinų veiksnių, kurie padeda arba trukdo mums įsiminti.

Lietuvos sporto universiteto rektorius prof. Albertas Skurvydas savo knygoje „Modernioji neuroreabilitacija. Judesių valdymas ir proto treniruotė“, kurią išleido leidykla „Vitae Litera“, analizuodamas, kaip išnaudoti neišsemiamas žmogiškų smegenų galimybes reabilituojant pacientus po insultų ir kitų traumų, pateikia daugybę patarimų ir sveikiems žmonėms, norintiems praplėsti savo galimybių ribas. Pasirodo, paprastais mechaniniais judesiais įmanoma lavinti savo protą, ir atvirkščiai.

Ko išmokstame miegodami

Kaip teigiama knygoje, nervų fiziologijoje atmintis skirstoma į du tipus – procedūrinę ir deklaratyvią. Pagrindiniai skirtumai tarp jų, kad procedūrinė atmintis nepriklauso nuo psichologinės būsenos, ji formuojasi lėtai, susijusi su mokymosi trukme, o deklaratyvi atmintis priklauso nuo supratimo, suvokimo, mąstymo. Deklaratyvi atmintis susiformuoja greičiau nei procedūrinė, tačiau procedūrinė atmintis išlieka ilgiau.

Pagrindinis būdas, leidžiantis formuotis procedūrinei atminčiai, – tai sąlyginių refleksų atsiradimas. „Pavyzdžiui, kai daug kartų žmonės stebėjo, kad, apsiniaukus dangui, netrukus pradeda lyti. Kitas pavyzdys. Jei kamuolys skrieja tiesiai į veidą, žmogus staigiai pasilenkia (kad išvengtų skausmo). Jei situacijoje S1 (žaidžiant krepšinį) sėkmingai daug kartų buvo atlikta K1 kombinacija, susiformavo sąlyginis refleksas: esant situacijai S1 galvos smegenys stengiasi (reflektoriška) atlikti K1 judesį. Šis mokymosi būdas vadinamas asociaciniu. Dar žinomas kitas procedūrinės atminties susiformavimo būdas – neasociacinis mokymas, kuris pagrįstas įvairių refleksų pripratimu ir stiprinimu. Pripratimo atveju centrinė nervų sistema atsimena tą patį dirgiklį mažiau reaguodama į jį. Stiprinimo atveju – į tą patį anksčiau buvusį dirgiklį reaguoja jautriau“, - aiškina knygos autorius.

Įdomu, kad mūsų atmintis veikia netgi miego metu. Mat miegas yra ne pasyvus, o aktyvus procesas. Viską, ko išmokstame per dieną, užsifiksuoja miego metu, o trumpos miego pertraukos leidžia užfiksuoti atmintyje informaciją, kad atlaisvintume vietos naujai. Pastebėta, kad miego metu labiau įsitvirtina deklaratyvi atmintis (t. y. atmintis, kuri labiau priklauso nuo mąstymo, dėmesio koncentracijos, emocijų) nei procedūrinė. Pavyzdžiui, nakties miego metu labiausiai „treniruojami“ judesiai, kurie nepriklauso nuo raumenų specifikos; dienos poilsio metu labiau užsifiksuoja nuo raumenų specifikos priklausomi judesiai.

Beje, pasak A. Skurvydo, požiūris į miegą moksle taip pat labai keičiasi. Anksčiau buvo manoma, kad būtina miegoti bent keturias valandas, tačiau dabar atrasta, kad labai gerą poveikį turi dažnas, tačiau trumpas (5-20 min.) snūstelėjimas.

Kodėl mokantis skirtingų dalykų būtina daryti 4 valandų pertrauką

Knygoje teigiama, kad labai svarbus deklaratyvios atminties formavimosi etapas yra informacijos kodavimas, kuris priklauso nuo informacijos prasmės ir jos ryšio su ankstesne ir tvirtesne informacija. Pavyzdžiui, pratimą „bėgti aukštai keliant kelius“ galima koduoti „bėgti kaip per vandenį“. Geriausiai suprantamas informacijos kodavimo pavyzdys – skaičių sekos atsiminimas. Norint atsiminti skaičių seką „12361236“, kiekvienas žmogus ieško jam tvirčiausio kodo. Vienas žmogus gali sakyti „12“ - tai gimimo mėnuo, 3 – gimimo diena, 6 – mamos gimtadienis. Galimi ir kiti kodai.

Vienas labiausiai dabar tiriamų deklaratyvios atminties formavimosi etapų – informacijos sutvirtinimas. Pavyzdžiui, tyrinėjant judesių mokymąsi nustatyta, kad kai po vieno tipo judesių mokymosi seka kito tipo judesiai, antrasis judesys gali prislopinti pirmojo judesio išmokimą ir atvirkščiai, pirmojo judesio išmokimas gali trukdyti kito judesio išmokimui. Kad visa tai nevyktų, būtina ilga, geriausiai 4 val., pertrauka tarp šių dviejų etapų.

Beje, pastebėta, kad informacijos sutvirtinimas vyksta dviejose fazėse. Tyrinėjant, kaip efektyviausia mokytis tam tikrų naujų judesių, nustatyta, kad pirmosios fazės metu, kuri, kaip minėta, tęsiasi 4-12 val. po mokymosi pabaigos (tačiau ne po miego), informacija yra sutvirtinama, bet judesių atlikimas, lyginant su pirma pamoka, nepagerėja. Per antrąją fazę, kuri būtinai pasireiškia po miego (miegant 4-8 val.), informacija yra sutvirtinama, o kartu pagerėja ir judesio atlikimas (greitis ir tikslumas). Tačiau po informacijos sutvirtinimo žmogaus atmintis pereina labai trapią fazę. Jei šios fazės metu nebus kartojama, bet kokia kita veikla gali ištrinti dar labai trapią informaciją. Kitaip tariant, kartojimas – būtina sąlyga norint ilgam įsiminti informaciją ar išmokti judesį.

Smegenų veiklą skatina aerobiniai pratimai

„Yra paskaičiuota, kada mažiausiai dirba smegenys. Skaitant labai aiškų arba visiškai neaiškų tekstą įsijungia tik 5 proc. nervinių ląstelių, sprendžiant problemas pagal pavyzdį – 5 proc., mėgdžiojant kitų veiklą – 4 proc., aktyviai padedant kitam asmeniui – 3 proc., nusirašinėjant – 1 proc., mokantis nematant prasmės – 0,001 proc., mokantis labai bijant arba smarkiai supykus – 0,000000000001 proc. Taigi jei jums viskas labai aišku, ką dabar šneku, vadinasi, jūsų smegenys nedirba. Jei visiškai neaišku – taip pat nedirba. Turi būti per vidurį – šiek tiek aišku ir šiek tiek neaišku. Tuo tarpu kai žmogus pats mąsto, smegenys dirba 99 proc.“, - pasakojo biomedicinos specialistas.

Dar vienas įdomus dalykas, kad gerokai padidina neuronų skaičių smegenyse, vadinasi, pagerina jų veiklą, aerobiniai pratimai: ėjimas, jodinėjimas, bėgimas, aerobikos šokiai, važiavimas dviračiu, irklavimas, plaukimas, slidinėjimas. Taigi jeigu norime, kad smegenys visą dieną išliktų aktyvios, nepamirškime sportuoti.

Alkoholis blokuoja informacijos užkodavimą, bet pagerina jos užtvirtinimą

Kalbant apie žinių įsisavinimą, atlikta įdomių tyrimų su alkoholiu. Jis blokuoja informacijos užkodavimą, bet miego metu pagerina informacijos užtvirtinimą. Taigi atsiminti įmanoma tik esant blaiviam, bet išgėrus taurę vyno prieš miegą informacija įsisavinama geriau.

„Eksperimentas buvo atliktas su dviem grupėmis besimokančių žmonių. Viena grupė po mokymosi miegojo, kita prieš miegą išgėrė truputį alkoholio ir tuomet nuėjo miegoti. Po miego abi grupės atliko tuos pačius testus – gėrę alkoholio juos atliko 15 proc. geriau. Mat kuo gilesnis miegas, tuo geriau žinios įsitvirtina. Tiesa yra tyrimas, kad viena porcija alkoholio pagerina informacijos užtvirtinimą, antra nieko neprideda, o trečia jau blogina“, - teigė A. Skurvydas. Visgi mokslininkas patikino neraginantis šio metodo naudoti praktikoje, nes alkoholis turi kitų pašalinių poveikių.

Paklaustas, kaip smegenų veiklą veikia teigiamos ir neigiamos emocijos, A. Skurvydas pabrėžė, kad neigiamos emocijos užsifiksuoja amžiams ir vėliau neleidžia mums kaupti informacijos. „Norint, kad žmogus nieko neišmoktų, pirmiausia jį reikia įbauginti. Taip pat žiūrint filmus, kuriuose daug neigiamų emocijų, per vadinamąsias veidrodines smegenų ląsteles gali iš tų filmų tiek neigiamų emocijų prisikimšti, kad neliks vietos teigiamoms. Neigiamos emocijos – didžiausias mūsų priešas, todėl bausti vaikus reikia labai atsargiai. Geriausias žinių draugas – skatinimas. Taip pat nustatyta, kad jei žmogus patiria pasikartojantį didelį stresą, jo smegenys nustoja tobulėti. Tačiau tyrimai rodo, kad mažą stresą teigiamos visgi emocijos užgožia,“ - pasakojo mokslininkas.

Kaip atmintį veikia stresas

Santariškių klinikų Neurologijos skyriaus vedėjas dr. Gintaras Kaubrys, paklaustas, kodėl labai svarbiose situacijose, pavyzdžiui, egzamino, darbo pokalbio metu, kartais nepavyksta ištraukti faktų, kuriuos žinojome, medikas pabrėžė, kad informacijos ištraukimas iš atminties – jau kita proceso dalis, skirtinga nuo įsiminimo, ir priklauso nuo individualių žmogaus savybių susitvarkyti su stresu. Mat vienas žmogus stresinėje situacijoje nepraranda savikontrolės, kitas puola į paniką.

„Nedidelis stresas, šiokia tokia įtampa netgi pagerina visas mūsų funkcijas, tačiau jeigu pereinama į panišką situacijos suvokimą, tuomet rezultatai nebūna geri. Įdomu tai, kad žmogus gali nesąmoningai vertinti situaciją kaip katastrofišką, o manyti, kad jis ją valdo. Tokioje situacijoje ištraukti informaciją, kuri tikrai yra atmintyje, sunkiau, kadangi tuo metu aktyvuojasi visai kitos smegenų sritys, trukdydamos ištraukti reikiamą informaciją. Šiam procesui labai didelės įtakos turi pasitikėjimas savimi, įsitikinimas, kad aš valdau situaciją, kad galiu tai padaryti. Ši būsena iš tiesų turi nepaprastai didelę įtaką rezultatams – tiek atminties, tiek visiems kitiems. Seniai įrodyta, kad jei darbuotojas žino, kad jeigu jis nepadarys darbo tinkamai, bus nubaustas, jam sekasi daug prasčiau nei dirbtų atsipalaidavęs“, - teigė G. Kaubrys.

Medikas pripažino, kad šiuolaikiniai žmonės vis dažniau skundžiasi atmintimi. Tiesą sakant, labai retai galima sutikti žmogų, kuris nesiskųstų savo atmintimi, net jei kitiems atrodo, kad ji puiki. Pasak jo, taip yra todėl, kad žmonės iš savo atminties tikisi per daug. Atmintis visada daro klaidų, tai joje užprogramuota. Ji negali atsiminti visko tiksliai, todėl trūkstamas detales tiesiog prikuria, kad būtų pilnas vaizdas. Kartais tos detalės atitinka realybę, kartais – ne visiškai.

Pagaliau reikia žinoti, kad tam tikros informacijos užmiršimas – normalus atminties mechanizmas. Jei mes atsimintume kiekvienos pravažiuojančios mašinos numerį, kiekvieną pamatytą skaičių, detalę, būtų sunku įsiminti prasmingą informaciją. Todėl dažnai mus lydi jausmas, kad kažkur mačiau, girdėjau, bet neprisimenu.

„Nors žmonės nori nerealistinių atminties funkcijų, užmiršti yra normalu. Užmiršimas egzistuoja kaip aktyvus procesas – dalį informacijos užmaršina pačios smegenys. Tai informacija, kuri, jų manymu, nėra labai reikšminga ir svarbi. Taigi mes geriau atsimename informaciją, kuri mums reikšminga, kita vertus, tikrai ne visada tai nusprendžiame sąmoningai“, - pasakojo pašnekovas.

Komentarai (0)