Dažniausios chirurgų klaidos: negi taip įmanoma? (1)

2015-07-04

Apie chirurgų daromas klaidas esame girdėję ne kartą. Nors daug kam atrodo, kad klaidos labiau tikėtinos sudėtingose ir kompleksinėse operacijose (pavyzdžiui, širdies, smegenų, stuburo), visgi chirurgų klaidos dažniausiai išlenda žymiai paprastesnėse operacijose. Gal taip yra dėl to, kad jų atliekama daugiau, o gal dėl to, kad per jas mažiau susikaupiama. Ir kuomet nedidelės kitų profesijų atstovų klaidos lemia ne itin reikšmingus gedimus ir dažnai ištaisomus nesklandumus, chirurgo net menkiausia klaida gali turėti ilgalaikių ir sunkių pasekmių visam tolimesniam paciento gyvenimui.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kai kada chirurgo klaida būna įpjovimas į raumenį ar membraną, nepaisant to, kad jis pjūvį atliko kruopščiai ir taisyklingai. Tačiau kai kurios klaidos gali būti laikomos neatsakingumo ir nerūpestingumo išraiška ir jų būtų išvengta, jei tik specialistas būtų kreipęs pakankamai būtino dėmesio.

O mes pakalbėsime apie abu aspektus – ir apie pačias klaidas, ir apie galimas jų priežastis.

Dažniausios chirurgų klaidos

Svetimkūnio palikimas

Ko gero visi esame matę po internetą pasklidusias nuotraukas su rentgeno spinduliais peršviesta kuria nors kūno dalimi ir ryškiai matomu daiktu toje kūno dalyje ar ertmėje. Taigi, svetimkūnio palikimas operacijos vietoje (šiuo atveju – atitinkamoje žmogaus kūno vietoje) yra viena dažniausių klaidų. Skalpeliai, tamponai, tvarsčiai ir kitos operacijos metu naudojamos priemonės mažų mažiausiai gali sukelti diskomfortą ir skausmą, o blogiausiu atveju – ūmią infekciją ar net mirtį.

Ne tas pacientas

Kad ir kaip skambėtų juokingai (tiksliau, tragikomiškai), pasitaiko, kad chirurgai operuoja ne tą pacientą. Prieš operaciją ne taip ar ne ten „suvaikščioję“ ligos ar identifikavimo dokumentai, komunikacijos tarp medicinos personalo narių stoka, abejonių keliantys ligoninių protokolai ar procedūros ir t. t. ir štai – kitų problemų turintis pacientas gali likti be organo, galūnės, jam gali būti atlikta nereikalinga operacija.

Netinkama pusė

Trečioji populiari klaida – vadinamoji netinkamos pusės operacija. Ši klaida labai populiari JAV – suklystama kiekvienais metais, daugybę kartų per metus. Ne ta koja, ne ta ranka, ne tas inkstas ar plaučių atšaka. Nesunku įsivaizduoti, kas nutinka amputavus, pavyzdžiui, ne reikiamą koją ar ranką – supainiojus puses amputuojamos abi galūnės.

Netinkami anestetikai

Nors anesteziologija – kita medicinos sritis, jos reikšmė operacijai yra milžiniška, kaip ir anesteziologo klaidų kaina. Netinkamas anestetikų parinkimas, jų santykis, per daug ar per mažai anestetikų – anesteziologo klaidų įvairovė didelė. Padauginus anestetikų, paciento smegenys gali gauti per mažai deguonies. Tai sukels smegenų pažeidimą ir mirtį. Jei bus duodama per mažas anestezijos – pacientas gali nubusti vidury operacijos, kentėti nežmonišką skausmą ir nieko negalėti padaryti, nes veiks kiti, raumenis atpalaiduojantys, preparatai.

Nervų pažeidimai

Paskutinė, dažnai operacijų metu pasitaikanti klaida, – nervų pažeidimas. Net ir labiausiai patyrę chirurgai kartais neišvengia kad ir menko rankų krestelėjimo. Kuo tai gali baigtis? Nuo pradurto plaučio iki nervų pažeidimo, o vėliau – infekcijos, skausmo, neįgalumo.

Kodėl chirurgai daro klaidas?

Visi darome klaidų – tiek gyvenime, tiek darbe. Tačiau kai kalbame apie chirurgiją, tikimės, kad viskas bus atliekama aukščiausiu ir kruopščiausiu lygiu. Čia galioja žymiai aukštesni standartai, nes kalbame apie kito žmogaus, paciento, gyvybę.

Kartais tokie paprasti dalykai, kaip informacijos patikrinimas, perklausimas, dažnesnis procedūrų tikrinimas, dėmesys ne tik darbo vietai, bet ir įrankiams, gali išsaugoti tą gyvybę.

Dėl chirurgų daromų klaidų dažniausiai akcentuojami JAV statistiniai duomenys. Tad ir šįkart informacija apie vieną mokslinį tyrimą bus iš JAV.

JAV klaidinga ir su baisiomis pasekmėmis būna viena iš 12 tūkstančių operacijų. Nei daug, nei mažai. Visgi, neraminami tokių rodiklių, amerikiečių mokslininkai ir medikai siekia išsiaiškinti, kas lemia tų klaidų atsiradimą. Tam Minesotoje esanti Mayo klinika griebėsi kiek rimtesnių būdų, nei tik apklausinėti medicininio personalo narius ar perversti galiojančias procedūras.

Mayo klinikos mokslininkai, siekdami išsiaiškinti galimas klaidų šaknis, pritaikė metodą, kuris naudojamas aviacijoje, kai bandoma išsiaiškinti karinių lėktuvų katastrofų priežastis. Tai vadinamoji Žmogiškojo faktoriaus analizės ir klasifikacijos sistema.

Klinikoje pritaikyta sistema kuo tiksliau ir aiškiau bandė nusakyti, kodėl pačios dažniausios operacijos gali pasibaigti blogai, kokias klaidas daro chirurgai ir kodėl. Apie šį tyrimą ir galimus klaidų sumažinimo metodus rašoma ir žurnale Surgery.

Prieš tyrimą mokslininkai, naudodamiesi paminėtu metodu, įvardijo 161 žmogiškojo faktoriaus nulemtas klaidas, kurios turi įtakos klaidingai operacijos baigčiai. Klaidos suskirstytos į kategorijas, kurios sudarytos remiantis aibe nenusisekusių operacijų.

Mokslininkai nustatė, kad rimtas operacijų klaidas dažniausiai sudaro ne viena ir ne dvi smulkesnės chirurgo ir medicininio personalo klaidos. Vidutiniškai vienos klaidingos operacijos metu chirurgas kartu su personalu padarydavo net devynias pavienes, mažesnes, klaidas.

Nors klaidų darydavo ne tik chirurgas, galiausiai, žinoma, didžiausia atsakomybė tenka jam.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Vlmedicina.lt