Ar granatai iš tiesų pagrįstai gali vadintis „supermaistu“, padedančiu kovoti su senėjimo procesu? Iki šiol to įrodymų buvo labai mažai. O kai kurios prieštaringai vertinamos rinkodaros taktikos paskatino dar didesnį skepticizmą.

Dėl to grupė mokslininkų iš EPFL ir kompanija „Amazentis“ nusprendė išsamiau panagrinėti šio raudonojo vaisiaus savybes. Jie atrado, kad granatų sudėtyje esanti molekulė, paveikta žarnyno bakterijų, paskatina raumenų ląsteles apsisaugoti nuo pagrindinių senėjimo priežasčių. Su nematodais (apvaliosiomis kirmėlėmis) ir graužikais atlikti bandymai davė stebinančių rezultatų. Šiuo metu tebevyksta klinikiniai bandymai su žmonės, tačiau jau gauti pradiniai rezultatai skelbiami žurnale „Nature Medicine“.

Mums senstant, ląstelėms tampa vis sunkiau perdirbti mūsų jėgainėmis vadinamas mitochondrijas. Pastarosios nebegali atlikti savo gyvybiškai svarbios funkcijos ir kaupiasi. Šis degradacinis procesas paveikia daugelį audinių, įskaitant raumenis, kurie bėgant metams silpsta.

Įtariama, kad prastai veikiančių mitochondrijų susikaupimas gali būti viena iš tokių senėjimo ligų, kaip Parkinsono liga, priežasčių.

Viena molekulė veikia, kaip Dovydas prieš Galijotą

Mokslininkai nustatė, kad tik viena molekulė, veikdama visiškai nepriklausomai, gali atkurti ląstelių gebėjimą perdirbti defektyvių mitochondrijų komponentus. Ir ši molekulė vadinama urolitinu A. „Tai yra vienintelė žinoma molekulė, kuri gali atkurti mitochondrijų valymo procesą, vadinamą mitofagija, – sakė vienas iš tyrimo autorių Patrickas Aebischeris. – Tai visiškai natūrali medžiaga, jos poveikis yra galingas ir pamatuojamas.“

Tyrimą atlikę mokslininkai iš pradžių savo hipotezę patikrino atlikdami bandymus su įprastais bandomaisiais – nematodais c elegans, nes šios kirmėlės jau po 8-10 dienų yra laikomos „senomis“. Urolitinu A paveiktų kirmėlių gyvenimo trukmė pailgėjo daugiau nei 45 proc., lyginant su kontroline grupe.

Šie daug žadantys pirmieji tyrimų rezultatai paskatino mokslininkus atlikti tyrimus su gyvūnais, kurie turi daugiau bendro su žmonėmis. Tyrimų su graužikais metu, kaip ir tyrimų su kirmėlėmis metu, buvo pastebėtas ženklus mitochondrijų sumažėjimas, kas rodo, kad vyko aktyvus ląstelių perdirbimo procesą. Senų (vyresnių nei dvejų metų amžiaus) žiurkių ištvermė bėgant padidėjo 42 proc., lyginant su pelėmis kontrolinėje grupėje.

Vyksta tyrimai su žmonėmis

Prieš bėgdami pirkti granatų turėtumėte žinoti, kad minėtos molekulės yra ne pačiuose vaisiuose, o jų vadinamajame prekursoriuje, arba pirmtake. Ir ši molekulė virsta urolitinu A paveikta žarnyne esančių bakterijų. Dėl to pagaminamas urolitino A kiekis gali smarkiai svyruoti, priklausomai nuo gyvūnų rūšies ir jo žarnyno mikrofloros. Kai kurių gyvūnų organizme jis visai negaminamas. Jeigu ir jūs esate vienas iš tokių nelaimingųjų, granatų sultys jums nepadės.

Tiesa, mokslininkai jau dirba siekdami padėti žmonėms, kurių organizme nėra tinkamų bakterijų. Tyrimo bendraautoriai jau įkūrė startuolį „Amazentis“, kuris sukūrė metodą, kaip užtikrinti, kad žmogus gautų tiksliai „sukalibruotą“ urolitino A dozę. Šiuo metu bendrovės atlieka pirmuosius klinikinius bandymus Europos ligoninėse, kurių metu tiriamas molekulės poveikis žmonėms. Vienas iš tyrimo autorių Johanas Auwerxas sako, kad būtų stebėtina, jeigu urolitinas A neturėtų poveikio žmonėms.

„Tokios evoliuciškai tolimos rūšys, kaip kirmėlės ir žiurkės, į tą pačią medžiagą reaguoja panašiai, tai yra geras ženklas, rodantis, kad prisilietėme prie labai svarbaus gyvų organizmų mechanizmo“, – sakė jis.

Mokslininkų teigimu, urolitinas A yra dešimtis milijonų metų vykusios paralelios evoliucijos tarp augalų, bakterijų ir gyvūnų produktas.

Pasak vieno iš tyrimo autorių ir „Amazentis“ vadovo Chriso Rinscho, šis evoliucinis procesas paaiškina molekulės efektyvumą.

„Urolitino A pirmtakų (prekursorių) randama ne tik granatuose, bet mažesniais kiekiais ir daugelyje riešutų bei uogų. Tačiau tam, kad jo pasigamintų žarnyne, bakterijos turi sugebėti suskaldyti tai, ką mes valgome. Kai virškinimo metu pagaminama mums naudinga medžiaga, natūrali atranka pasirenka tiek tą bakteriją, tiek ir jos šeimininką. Mūsų tikslas yra griežtų klinikinių tyrimų metu patvirtinti, kad visi gali gauti naudos iš šios milijonų metų evoliucijos produkto“, – sakė jis.

EPFL mokslininkų atlikti tyrimai suteikia visiškai naujų galimybių kovoti su raumenų degeneracija senstant, taip pat galimai užkirsti kelią kitam senėjimo poveikiui. Padėdamas mūsų organizmui atsinaujinti urolitinas A taip pat sėkmingai galėtų būti naudojamas ten, kur daugelis vaistų, kurių dauguma naudojama raumenų masei padidinti, nebuvo efektyvūs.

J. Auwerxas, neseniai žurnale „Science“ paskelbęs apie atrastą kitą su senėjimu kovoti padedančią molekulę, pabrėžia itin didelę tokių tyrimų svarbą. „Mitybinis požiūris atveria teritoriją, kurios tradicinė farmacija niekada netyrinėjo. Tai tikra mokslinės paradigmos pokytis“, – pabrėžė jis.

Komentarai ()