Brolį palaidojusi Aušra Jonikienė, gedėdama su visa šeima, nepaliauja galvoti, kad jį buvo galima išgelbėti: „Jei Gintarui būtų paaiškinę, kad dusulys po kojos traumos yra gyvybei grėsminga komplikacija, jis būtų gyvas.“ Pasidomėjusi, kas daroma ligoninėje, kad mirčių dėl pooperacinių komplikacijų būtų mažiau, moteris liko dar labiau nusivylusi, rašo Savaitraštis Kaunui.

Patyrė nedidelę traumą

A. Jonikienės brolis, 53 metų G. Čepas, staiga mirė liepos 22 d. savo namuose. „Gintaras niekada neturėjo sveikatos problemų. Jis buvo ne tik puikus, protingas ir inteligentiškas, bet ir gerbiamas, puikią karjerą susikūręs žmogus. Visą gyvenimą dirbo atsakingose pareigose, vadovavo Darbo ir saugos departamentui. Žmogus sugebėjo blaiviai bei atsakingai įvertinti riziką ir spręsti problemas“, − sakė velionio sesuo.

Tragiškai pasibaigusi istorija prasidėjo liepos 2 d., kai G. Čepas kreipėsi į medikus, nes dieną prieš žaisdamas tinklinį pajuto kojos skausmą. Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad „dešinės Achilo sausgyslės projekcijoje čiuopiamas defektas, mikrocirkuliacijos sutrikimo kojoje nepastebima“ ir paskirta operacija.

Po operacijos pacientas gydytas analgetikais, koja įstatyta į gipso įtvarą, skirta antikoaguliantų – krešėjimą slopinančių medikamentų. Anot medikų, tolesnis stacionarinis gydymas nebuvo tikslingas, todėl žmogus išleistas namo, rekomenduota po 2 savaičių išimti siūlus ir pradėti individualizuotą reabilitaciją.

Po operacijos G. Čepas jautėsi normaliai, gydėsi namuose, vaistus vartojo, kaip nurodyta. Pasak sesers, paskutinėmis dienomis brolis jautėsi silpnas, jį vargino dusulys. Gintaras manė, kad tokią savijautą lemia širdies veiklos sutrikimai, todėl užsiregistravo pas gydytoją liepos 22 d. Deja, pas jį apsilankyti nespėjo.

Buvo galima išvengti

G. Čepo mirties liudijime nurodoma koduota mirties priežastis, žymima skaičiumi 180.2. Pagal sisteminį mirštamumo priežasčių sąrašą šis skaičius žymi kraujotakos sistemos ligas. Gydytojai, jau po mirties kalbėjęsi su A.Jonikiene, aiškino, kad G. Čepą užklupo pavojingiausia trombozės forma – plaučių embolija. Po Achilo sausgyslės traumos tokia komplikacija yra labai reta, bet, pasak medikų, ji dažnesnė po kojų lūžių.

A.Jonikienės nuomone, tragiškos baigties buvo galima išvengti, jei išleidžiant iš ligoninės pacientui būtų aiškiai (žodžiu ir raštu) suformuluotos visos rizikos, gresiančios po operacijos.

„Gydytojui paliekama spręsti, kaip išsamiai reikia paaiškinti ligoniui, į ką jis turi atkreipti ypatingą dėmesį ir kada privalo nedelsdamas kreiptis pagalbos. Esu įsitikinusi, jei Gintarui būtų bent užsiminta, kad dusulys yra grėsminga gyvybei komplikacija, jis būtų supratęs, kad paskutinėmis dienomis varginęs dusulys – ne netikėtai atsiradusi širdies problema, o artėjanti mirtis. To, ko gero, nežino ir 99 proc. po kojos traumos su gipsu namie gulinčių ligonių“, − svarstė pašnekovė.

Nėra suprantamai paaiškinama

Vartydama G. Čepo ligos išrašą jo sesuo rado visą istoriją, kas buvo atlikta, bet informacijos, ką reikia daryti grįžus namo, nepateikta.

„Ligoninės išraše didžiausiu šriftu reikėtų įrašyti, ką pajutęs ligonis turėtų nedelsdamas kreiptis pagalbos. Taip pat turėtų būti prierašas, kad laiku nesikreipus į medikus kyla grėsmė gyvybei. Keli sakiniai galėtų išgelbėti gyvybę“, − pridūrė moteris.

Anot A. Jonikienės, dėl pooperacinių komplikacijų kalta prasta komunikacija su ligoniais. Pavyzdžiui, nėra suprantamai paaiškinama, kodėl reikalingi kraują skystinantys vaistai. „Suprantu, kad nuoseklus aiškinimas kiekvienam ligoniui užimtų daug laiko. Bet galima padaryti nors lankstinukus ir juos įteikti pacientams. Nėra pinigų? O ar našlaičių pašalpoms mokėti pinigų yra?“ − klausė A.Jonikienė, kurios broliui mirus liko jo 4 metų dukra.

Palaidojusi brolį A.Jonikienė buvo susitikusi su ligoninės gydytojais, gilinosi ne tik į savo brolio atvejį, bet ir domėjosi visiems pacientams teikiamomis rekomendacijomis. Jos nuomone, reikėtų nedelsiant tobulinti išrašymo iš ligoninės procedūras.

„Žadėjo peržiūrėti, bent jau Traumatologiniame skyriuje, kur guli jauni energingi žmonės, patyrę traumas, − sakė moteris. − Galiu lažintis, kad 95 proc. išeinančių iš ligoninės pacientų nežino nei mankštos, nei skystinančių vaistų svarbos jų sveikatai ir gyvybei, nežino, kad dusulys yra svarbiausias gresiančio pavojaus rodiklis.“

Svarbūs dalykai nenagrinėjami

A. Jonikienės žodžiais, žinodami riziką, pacientai atsakingiau laikosi gydytojų nurodymų. Be to, ieškodama atsakymų, kodėl mirė brolis, moteris pamatė beviltišką tokių mirčių prevencijos situaciją.

„Tromboembolija gali užklupti po bet kurios operacijos, net ir po galūnių lūžių, kuriuos dažnai patiria jauni aktyvūs žmonės. Aš aptariau tik vieną mirties priežastį. Iš esmės, šių atvejų niekas nenagrinėja, niekas nesidomi. Žmonės, išleisti iš ligoninės, net nežino, kas jiems gresia. Medikų klausiau, ar jie gauna duomenis, kiek jų pacientų miršta. Medikai sakė, kad jokio grįžtamojo ryšio, išskyrus rezonansą sukėlusius atvejus žiniasklaidoje, nėra. Kodėl? Niekam nerūpi. Jei specialistai žinotų, dėl kokių priežasčių žmonės miršta nepraėjus mėnesiui po operacijos, būtų galima apibendrinti atvejus ir ieškoti būdų mirtingumui mažinti. Juk visame pasaulyje yra mokomasi iš klaidų. Mes Lietuvoje manome, kad tai nereikalinga. Kodėl?“ − svarstė A.Jonikienė.

Moteris stengiasi atkreipti atsakingų SAM ir ligoninių vadovų dėmesį, kad ligonių išrašymo iš ligoninių procedūra būtų pakeista: „Esu pasiruošusi padėti, kuo tik galiu, nes tai būtų didžiulė pergalė mano mylimo brolio Gintaro garbei“.

Kas 37 sekundes nuo trombozės miršta žmogus

Per metus Europos Sąjungoje (ES) pirmą kartą giliųjų venų trombozė diagnozuojama 700 tūkst. žmonių. Remiantis pasauline statistika, Lietuvoje giliųjų venų tromboze kasmet gali susirgti apie 3 tūkst. žmonių. Skaičiuojama, kad pasaulyje dėl trombozės kas 37 sekundes miršta žmogus, tai kasmet sudaro daugiau nei 843 tūkst. mirčių, vien ES miršta apie 540 tūkst. žmonių. Tai – 2 kartus daugiau mirčių nei dėl krūties, prostatos vėžio, AIDS ir eismo įvykiuose kartu sudėjus.

Pavyzdžiui, AIDS kasmet nusineša 5 tūkst. 860 gyvybių, krūties vėžys – per 86 tūkst., prostatos vėžys – per 63 tūkst., autoįvykiai – per 53 tūkst. Pavojingiausia trombozės forma – plaučių embolija – 10–25 proc. atvejų sukelia staigią mirtį per 2 valandas nuo simptomų pradžios. Iš viso net 34 proc. tromboembolijos mirčių įvyksta dėl staigios plaučių embolijos.

Pagrindiniai požymiai, kuriuos pajutus reikia nedelsiant kviesti pagalbą: staigus oro trūkumas, krūtinės skausmas, padažnėjęs širdies ritmas, kartais – atsikosėjimas krauju.

Plaučių arterijos tromboembolija

Tai – labai sudėtinga liga, jos komplikacijos dažniausiai mirtinos. Komplikacijų kiekis priklauso nuo į kraujagyslę patekusio ir ją užkimšusio trombo dydžio. Kartais žmogus miršta per 2 valandas, nes pradeda dusti, kartais trombas gali sukelti ilgai besitęsiantį silpnumą, dusimą einant. Ši diagnozė – ne savarankiška liga, o kitų ligų pasekmė.

Masyvią tromboemboliją gali sukelti onkologinės ligos, įvairios traumos, širdies nepakankamumas ir pan. Smulkesnes tromboembolijas sukelia daug priežasčių: mikrotraumos, nepakankamas skysčių vartojimas, gausus prakaitavimas, karščiai, įvairūs hormonų sutrikimai, infekciniai susirgimai ir kt. Bet kokie kraujo krešumo sutrikimai gali sukelti trombozes giliosiose venose, iš jų krešulys gali nukeliauti iki plaučių.

Visų trombozių ir tromboembolijų prevencija yra aktyvumas, svorio kontrolė, pakankamas skysčių vartojimas ir, jeigu sergama kokiomis nors ligomis, jų gydymas. Ši komplikacija taip pat gresia visiems sėdimą darbą dirbantiems žmonėms, todėl būtina periodiškai pasikelti nuo kompiuterio ir pasivaikščioti, kad kojų kraujotaka būtų nuolat judinama, neužsistovėtų. Socialiai atsakingos pasaulio kompanijos savo darbuotojams daro tokias pertraukas.

Savaitraštis Kaunui

Komentarai (3)