Kone trečdaliui Vakarų pasaulio gyventojų pasireiškia miego sutrikimai. Vieni sunkiai užmiega, kiti viduryje nakties daug kartų prabunda, treti nepajėgia atsikelti ryte. Keliant klausimą kodėl taip yra, buvo atsigręžta į praeitį, o tada paaiškėjo, kad anksčiau mūsų miego įpročiai buvo visiškai kitokie. Gal dėl to atsirado ir miego problemos?

Pasirodo, sąlyginai nesenai, per parą miegodavome ne vieną, bet du kartus, tačiau atitinkamai trumpiau. Ir įrodymų kad taip buvo, apstu: nuo senų medicinos tekstų, iki išlikusių dienoraščių, nuo Afrikos ir Pietų Amerikos genčių aprašymų iki Čarlzo Dikenso romanuose aprašytų veikėjų įpročių.

Dar daugiau tokių pastebėjimų turi istorikas A. Roger Ekirch, kuris šia tema net yra parašęs knygą. Jo nuomone įprotis paroje miegoti du kartus pradėjo nykti septyniolikto amžiaus pabaigoje. Tam įtaką galėjo padaryti Šiaurės Europos aukštuomenės įpročiai, kurie ilgainiui persidavė visai visuomenei, o po to ir kitoms šalims.

Beje, istoriniai šaltiniai kuriuose aprašoma nemiga ir kiti miego sutrikimai, kaip tik sutampa su tuo periodu, kai buvo atsisakoma miegoti du kartus.

Biologinis pagrindas

Iš tiesų kai kurios kultūros sąmoningai, ar ne, nuo seno dviejų fazių miego modelį vis dar propaguoja ir šiandien. Visi esame girdėję apie popietinę siestą pietinėse šalyse – tai tipinis šio reiškinio pavyzdys.

Tačiau yra ir mokslinių įrodymų. 1990-ųjų pradžioje, psichiatras Thomas Wehr atliko eksperimentą, kurio metu grupei tiriamųjų mėnesiui laiko buvo sutrumpintas šviesusis paros laikas. Dirbtinai tamsos periodas buvo pratęstas nuo tipinių aštuonių valandų iki keturiolikos.

Prireikė šiek tiek laiko, tačiau į eksperimento pabaigą pradėjo reikštis dviejų miego fazių modelis. Jam prasidėjus, pirmą kartą eksperimento dalyviai užmigę miegodavo keturias valandas, tada prabusdavo, 1-3 valandas šį tą veikdavo ir eidavo miegoti dar kartą. Tyrimo išvadose buvo skelbiama, kad toks miegas yra natūralus procesas turintis biologinį pagrindą.

Už ir prieš

Panašu, kad teigiamų savybių yra daugiau nei neigiamų, tačiau vargu ar galime tikėtis grįžti prie dviejų miego ciklų. Mūsų visuomenės tvarka, daugelio žmonių įpročiai, net įstatymų bazė pernelyg nusistovėjusi ir norėdami visuotinai grįžti prie senojo miego režimo, greičiausiai susidurtumėme su daug iššūkių.

Kita vertus, dukart miegantys žmonės teigia besijaučią daug geriau – jiems daug rečiau pasireiškia mieguistumas, jie yra daug aktyvesni, kūrybiškesni ir produktyvesni.

Be to, yra daug mokslinių duomenų teigiančių, kad per parą miegant du kartus, pagerėja atmintis ir mokymosi galimybės, ne taip stipriai svyruoja nuotaikos.

Vis dėlto, neaišku ar tokie miego įpročiai būtų tinkami kiekvienam iš mūsų. Juk mes ir mūsų aplinka gerokai pasikeitė nuo priešindustrinio laikotarpio.

Komentarai ()