Prieš keletą dienų pasaulį apskriejo žinia, kad mirė seniausias žmogus pasaulyje – 146-erių Indonezijos pilietis Mbahas Ghoto. Vyriausių žmonių sąrašą papildo ir daugiau pavardžių.

Ilgaamžiškumo rekordas gali priklausyti ir Lietuvai. Neoficialiais duomenimis, Lietuvos gyventoja gali pretenduoti į vyriausių pasaulio žmonių penketuką.

Pretenduoja į seniausių pasaulio žmonių penketuką

Lietuvos gyventojų registro tarnyba skelbia, jog Vilniuje gyvena moteris, sulaukusi net 115 metų. Palangoje gyvena ir 110 metų sulaukęs vyras.

Pagal skaičiavimus, ši Lietuvos ilgaamžė jau ir dabar galėjo peržengti 116 metų slenkstį, jei dar vakar spėjo atšvęsti savo gimimo dieną. Todėl moteris pretenduoja į seniausių pasaulio žmonių penketuką.

Visgi oficialiu rekordu šis pasiekimas nepripažintas – paso duomenys nėra pakankamas įrodymo šaltinis. Reikalingas gimimo liudijimas.

Registrų centras Alfa.lt nurodė, kad 2017 m. gegužės 15 d. duomenimis, Lietuvoje gyvena 287 vyresni nei 100 metų žmonės: 218 moterų ir 69 vyrai.

Šiuo metu pasaulio vyriausių žmonių reitingo viršuje yra jamaikietė Violeta Brown, kurios amžius siekia 117 metų ir 68 dienas. Japonijoje gyvenančiai Nabi Tajima – 116 metų ir 286 dienos, o Chiyo Miyako – 116 m. ir 15 d. Vėliau reitinge rikiuojasi asmenys, sulaukę 115 metų. Į šią kategoriją galėtų patekti ir Lietuvos pilietė.

Iki šiol Lietuvoje oficialiai užregistruota vyriausia moteris – 111 m. 5 mėn. 2 d. amžiaus – Eufemija (Emilija) Daukšaitė Krištopaitienė, gimusi 1902 m. spalio 2 d. Barysių k., Joniškio r. Ji mirė 2014 m. kovo 14 d. Šiauliuose.

Galimas rekordas?

Lietuvos rekordų registravimo agentūros „Factum“ direktorius Vytautas Navaitis teigia, kad nurodyta ilgaamžė gal ir galėtų pretenduoti į pasaulio ilgaamžių dvidešimtuką, bet prieš kreipiantis į Ginesą reikėtų surinkti dokumentų kopijas.

„Ankstesnės mūsų ilgaamžių paieškos buvo nesėkmingos, nes žmonių nurodomas amžius nepasitvirtino. Pasas ar tapatybės kortelė nėra tas vienintelis dokumentas, kuriuo galėtumėme pasitikėti. Todėl labai domina visa tai, ką galite parašyti, viską, ką tik žinote apie ilgaamžę. Mums tiriant ilgaamžiškumo rekordus talkina archyvų specialistai. Jie visada prašo kuo daugiau ir tikslesnės informacijos, kurią galima rasti archyvuose“, – teigia jis.

Pasak V. Navaičio, norint į Lietuvos rekordų knygos sudaromą ilgaamžių dvidešimtuką įrašyti vyresnį nei 105 m. amžiaus asmenį, reikia atsakyti į dvejopus klausimus: vieni susiję su ilgaamžių amžiumi, kiti – apie jų šeimą.

Pasak jo, svarbiausia nurodyti, kur rasti pirminį vieną ar kitą faktą patvirtinantį įrašą. Dažniausiai tuos įrašus galima rasti bažnytinėse registracijos knygose ir civilinės metrikacijos archyvuose.

„Tiriant ilgaamžiškumą, kaip pagalbinė medžiaga gali būti naudojami šeimų išsaugoti dokumentai, sudaryti giminėlapiai (genealoginiai medžiai) ir kiti“, – aiškina V. Navaitis.

Atskleidė ilgaamžiškumo paslaptis

Jamaikietė Violeta Brown, draugų dar vadinama „Teta Vi“, gimė Jamaikos Trelonio mieste 1900 metų kovo 10 dieną ir ten gyvena visą savo neįtikėtinai ilgą gyvenimą.

Kai šventė savo 110-ąjį gimtadienį, ji vietos laikraščiui sakė: „Iš tiesų, kai žmonės klausia, ką valgau ir geriu, kad taip ilgai gyvenu, atsakau: valgau viską, išskyrus kiaulieną ir vištieną, o negeriu romo ir visų tų gėrimų.“

116-erių Nabi Tajima yra vyriausia Japonijos gyventoja, gyvenanti Kagoshimos mieste. Ji turi devynis vaikus (septynis sūnus ir dvi dukteris). Tiesa, jau iki 2015 m. rugsėjo mėn. ji turėjo daugiau nei 140 palikuonių, įskaitant 28 anūkus, 56 provaikaičius ir 35 proprovaikaičius.

N. Tajima niekada nekalba visuomenei apie savo gyvenimo būdą, tačiau 2014 m. „The Japan Times“ sakė, kad raktas į ilgaamžiškumą yra „valgyti skanių dalykų“.

„Valgykite ir miegokite ir jūs gyvensite ilgai,“ – sakė ji, – „Jūs turite išmokti atsipalaiduoti.“

Ana Vela Rubio gimė 1901 m. spalio 30 d. Šiandien ji – vyriausia Ispanijoje gyvenanti gyventoja. Ji gimė Andalūzijoje, tačiau daugiau nei prieš 50 metų persikėlė gyventi į Barseloną. Senolė turi du vaikus, keturis anūkus ir septyniolika provaikaičių.

Pasak A. V. Rubio dukters, motinos ilgaamžiškumo paslaptis – užuojauta kitiems, teigiamas požiūris ir vertinimas to, ką turi.

Ilgaamžiškumą lemia ir mąstymas

Kauno medicinos universiteto Geriatrijos klinikos vadovė profesorė Vita Lesauskaitė, paklausta, kas lemia ilgaamžiškumo veiksnius, teigė, kad atsakymų vis dar ieškoma.

„Ieško ir fundamentalūs, ir taikomieji mokslai ilgaamžiškumo veiksnių. Kalbant apie ligų prevenciją, svarbiausi dalykai yra sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, taip pat psichologinė sveikata, pozityvus mąstymas“, – vardija profesorė.

Vis dėlto, anot jos, dalį, kaip mes gyvensime, ar sirgsime ir kiek išgyvensime, lemia ir genetika. Tačiau kiti dalykai yra veikiami aplinkos.

„Per paskutinius 100 tūkst. metų maksimali gyvenimo trukmė ir yra 120 metų. Daugiau sulaukia vos vienas kitas“, – sako V. Lesauskaitė.

Svarbiau – gyvenimo kokybė

Paklausta, ar tokie veiksniai, kaip sveika mityba, nuolatinis ir aktyvus sportas, gali lemti ilgą gyvenimą, profesorė iškėlė kitą klausimą.

„Ar reikia to 115 metų sulaukti? Kai pakalbi su vyresnio amžiaus žmonėmis, tai jie sako: tai jūs, daktare, ir gyvenkite tuos 115 metų, o aš tai noriu gyventi kokybiškai, savarankiškai, kad man būtų įvairios paslaugos prieinamos. Tai galima suprasti. Svarbiau vis dėlto yra gyvenimo kokybė, o ne ilgumas“, – tikina V. Lesauskaitė.

Vis dėlto profesorė patvirtino, kad senėjimo tendencija Lietuvoje yra akivaizdi, tačiau priduria, kad su šia problema susiduria ne tik Lietuva.

„Ir pasauliniu mastu tas akivaizdžiai matoma. Tos valstybės, kuriose buvo didelis gimstamumas, dabar jis yra drastiskai sumažėjęs: besivystančiose šalyse, Azijos regione, Lotynų Amerikoje“, – sako V. Lesauskaitė.

Pasak jos, šiose šalyse senstančios visuomenės skaičiai yra žymiai didesni. „Kaip viena anglė ledi sakė: kaip dabar gera gyventi senjorams, nes beveik viską galima pakeisti: sąnarius, netgi tinklainę bandoma persodinti ir galvą prisiūti, ir širdį, inkstus, kepenis – beveik viską. Tas medicinos progresas yra akivaizdus“, – tikina gydytoja.

Komentarai (2)