Labai svarbu studentams - kokie konspektai ir knygos yra lengviau suprantami ir įsimenami ()
Kalbant apie kompiuterinio žaidimo įveikimo sunkumą, kompiuterinių žaidimų kūrėjai turi rasti aukso viduriuką, . Mat padarius žaidimą pernelyg lengvai įveikiamą, žaidėjams greitai taps nuobodu, o padarius jį sunkiai įveikiamą – žaidėjai nusivils. Taigi, žaidimų kūrėjai turi rasti balansą, kad įtiktų daugumai žaidėjų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau su šia problema susiduria ir kitų technologijų kūrėjai - kad ir poligrafijos specialistai. Knygoje „Thinking, Fast and Slow“ Danielis Kahnemanas aiškina tyrimą, kuris buvo atliktas apie sunkumus, kuriuos sukuria skaitytojams skirtingi šriftai.
Puikiai sukompiliuotas tekstas su lengvai įskaitomu šriftu ir tarpu tarp eilučių, sukelia mažiau suvokimo kliūčių skaitant tekstą, nei prastai išspausdintas tekstas. Aiškiu šriftu išspausdintas tekstas, kuris dar ir paryškintas bei aiškiai išspausdintas bus suvokiamas ir apdorojamas smegenų žymiai lengviau. Taip pat informacija lengviau apdorojama, kai klausytojas klauso pranešimo būdamas geros nuotaikos.
Kita vertus, tekstas suvokiamas ir apdorojamas žymiai sunkiau, kai šriftas yra sunkiai įskaitomas, išspausdintas neryškiai, sudėtinga terminologija, taip pat, kai skaitytojas yra blogos nuotaikos.
Skaityti lengvai išspausdintą ir aiškų tekstą yra tarsi slydimas ledu. Tačiau D.Kahnemanas rašo, kad tai nebūtinai yra pats geriausias būdas įsisavinant informaciją. Buvo atliktas eksperimentas, kuriame dalyvavo 40 Prinstono universiteto studentų. Pusei jų buvo duoti galvosūkiai, kurie buvo išspausdinti smulkiu, nublukusu ir sunkiai įskaitomu šriftu. Galvosūkiai buvo įskaitomi, tačiau šriftas sukėlė didelį krūvį mėginant suvokti pačias užduotis.
Rezultatai pasako viską: 90 procentų studentų, kurie gavo galvosūkius, išspausdintus įprastu, lengvai įskaitomu tekstu, padarė bent po vieną klaidą, tačiau klaidas padarė tik 35 procentai studentų, kurie užduotis gavo sunkiai įskaitomu šriftu. Didesnis krūvis mėginant suvokti tekstą, mobilizuoja lėtą, sąmoningą ir efektyvų mąstymą. Tuo tarpu mažas krūvis suvokimui mobilizuoja smegenų dalį, kuri mąsto intuityviai, greitai ir per daug nemąstant.
Taigi, suvokimo trintis yra geras ir naudingas dalykas įsisavinant medžiagą ir pasiekiant geresnius rezultatus. Tai padaryti sunkiau skaitant įprastą knygą, kurioje viskas braukoma pieštuku, nei skaitant medžiagą iš planšetinių kompiuterių, kuriuose skaitytojo užduotis yra žymiai palengvinama ir viskas pateikiama daug aiškiau. Taigi – lengviau nereiškia geriau.
