Kodėl sėdimas darbas nuvaro į kapus: mokslininkų išvados ir rekomendacijos ()
Kuo daugiau laiko praleidžiate nejudėdami, tuo didesnė tikimybė, kad galite pažeisti širdies raumenis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tie, kurie sėdi per dieną po 9-10 valandų (o tai yra dauguma biuro darbuotojų), rizikuoja susirgti diabetu ir širdies ligomis. Ir rizika beveik nesumažėja, netgi jei jūs sportuojate. Tokių išvadų priėjo mokslininkai.
Nejudrumas jau seniai siejamas su širdies nepakankamumu. Dėl šios ligos širdis palaipsniui silpnėja ir nebepajėgia pernešti reikiamo kiekio kraujo. Dėl to ląstelės negauna pakankamai deguonies.
Norėdami suprasti, kaip sėslus gyvenimo būdas siejamas su širdies ligomis, Teksaso medicinos centro universiteto kardiologai ištyrė troponino baltymus. Tai yra miokardo pažeidimo rodiklis: pvz., širdies priepuolio metu į kraują patenka daug troponinų.
Net šiek tiek padidėjęs šių baltymų kiekis, kuris nesumažėja per laiką, sukelia baimę kardiologams. O maksimaliai padidėjęs lygis signalizuoja apie širdies raumens pakenkimą. Jei nieko nebus daroma, gali išsivystyti širdies nepakankamumas. Kardiologas Filip Kuzmenko, telekanalo „Daktaras Filas“ autorius kalbėjo apie tai, kuo ši situacija pavojinga.
Lėtinis širdies nepakankamumas gerokai pablogina gyvenimo kokybę (žmonėms sutrinka kvėpavimas ir atsiranda edemos ant kojų) ir sumažina vidutinę gyvenimo trukmę. Nepašalinus priežasties, kuri sukėlė širdies ir kraujagyslių sutrikimą, beveik visada numanoma baigtis - staigi mirtis.
Mokslininkai ištyrė širdies tyrimų rezultatus. Jie tyrė kardiogramas, kraujo tyrimus ir fizinės veiklos stebėjimų duomenis daugiau nei 1700 sveikų dalyvių.Ypatingas dėmesys buvo skiriamas troponinų kiekiui kraujyje ir aktyvumo stebėjimo rodikliams nustatyti.
Paaiškėjo, kad daugelis dalyvių laiką praleidžia sėdėdami daugiau nei 10 valandų per dieną, o sportuoja tik retkarčiais. Iš esmės, jų fizinis aktyvumas yra tik vaikščiojimas. Jų kraujo rodikliai taip pat rodė padidėjusį troponinų kiekį. Žinoma, jis buvo daug mažesnis nei esant širdies priepuoliui, tačiau vis dėlto jis rodo latentinio miokardo pažeidimus.
Tyrėjai taip pat išbandė ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos troponinų lygiui: amžius, lytis, kūno masės indeksas, širdies ligos. Tačiau santykis su nejudriu gyvenimo būdu buvo stipriausias.
Visos organizmo sistemos yra susijusios su judėjimo veikla, juk mūsų protėviai nesėdėjo biure, bet bėgiojo paskui grobį patys arba siekė netapti grobiu žvėrims. Taigi sėdimas darbas yra rimtas širdies ligų faktorius, bei lėtinio širdies nepakankamumo rizikos veiksnys.
Mokslininkai kolkas dar negali paaiškinti, kodėl sėslus gyvenimo būdas kenkia širdies raumens ląstelėms. Pasak tyrimo vadovo, kardiologo James de Lemos toks gyvenimo būdas netiesiogiai veikia širdį. „Nejudrumas yra susijęs su nutukimu, diabetu ir riebalų susidarymu širdies plote. Visa tai gali pakenkti širdies raumenims“, - sako jis.
Ir svarbu ne tik sėdėti mažiau, bet ir judėti daugiau. Nors sporto poveikis troponinams nėra didelis, James de Lemos pataria kuo daugiau judėti. Pakilkite ir nusileiskite laiptais, palikite automobilį tolimiausioje automobilių stovėjimo aikštelės dalyje, bendraukite susitikus stovėdami arba judėdami.
Asmuo, kuris dirba biure, turi vaikščioti mažiausiai 2 valandas per dieną, kas valandą darbo metu atsikelti nuo stalo ir daryti 3-5 minučių pajudėjimą (pritūpimai, kūno pasukimas, tempimo pratimai), atlikti kardio treniruotes (jei nėra kontraindikacijų) 3-4 kartus per savaitę.
