Technologijos daro stebuklus: jau galima sumažinti skausmą, kurio neveikia net vaistai ar įveikti didžiausias fobijas ()
Moksliškai įrodyta, kad virtualioji realybė gali padėti sumažinti skausmą. Pacientui persikėlus į virtualiąją erdvę su skausmo jutimu susijusios smegenų dalys – somatosensorinė žievė ir galinių galvos smegenų skiltis, vadinamoji sala, tampa ne tokios aktyvios.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai kuriais atvejais šis metodas gali padėti pacientui ištverti net skausmingas procedūras.
Yra duomenų, kad tokia terapija padeda ir žmonėms, kuriems amputuotos galūnės. Net praradę galūnę jie jaučia stiprų galūnės skausmą, kuris dar vadinamas fantominiu. Kadangi šis skausmas patiriamas buvusioje galūnėje, jį numalšinti įprastais metodais nėra paprasta – skausmo nesumažina net stiprūs vaistai. O užsidėjęs virtualios realybės akinius pacientas gali valdyti menamą galūnę, todėl skausmas mažėja.
Analizuodami, kaip žmonės elgiasi susidūrę su virtualia erdve, mokslininkai tobulina reabilitacijos metodus ir stengiasi padaryti juos kuo veiksmingesnius. Pavyzdžiui, virtualios terapijos akiniai padeda lavinti kūno judesius. Įvairiems negalavimams gydyti skirti fiziniai pratimai gali būti pateikiami kaip interaktyvus žaidimas. Jei pacientui reikia pakelti ranką virš galvos, nes tai – terapijos dalis, jam gali būti skiriama užduotis atmušti skriejantį virtualų kamuolį.
Mankštintis virtualioje erdvėje smagiau nei sporto salėje, todėl daugeliui žmonių tai suteikia daugiau motyvacijos.
Mokslininkai taip pat sugalvojo būdų, kad pacientai pradėtų greičiau vaikščioti. Dėl kankinančio nerimo kai kurie vengia net žengti kelis žingsnius.
Valdant virtualią aplinką įmanoma padaryti taip, kad judesiai atrodytų gerokai lėtesni negu tikrovėje. Mokslininkai tarsi priverčia pacientus judėti sparčiau.
Užsidėję akinius pacientai to nesuvokia, todėl eidami nesąmoningai paspartina žingsnį, tai jiems nesukelia jokių asociacijų su skausmu, jie užmiršta, kad judėjimą gali lydėti skausmas.
Naujos technologijos gelbėja ir tada, kai žmonės kenčia nuo įvairių fobijų, pavyzdžiui, skrydžio, aukščio ar vorų baimės. Šią terapiją galima taikyti ne tik gydytojo kabinete, bet ir paciento namuose.
Virtualios tikrovės technologijos padeda atsigauti ir žmonėms, kenčiantiems nuo potrauminio streso sindromo.
Jei trauma ar insultas pažeidžia galvos smegenis, ligoniui gali būti sunku susidoroti su kasdienėmis užduotimis, pavyzdžiui, jis negali apsirengti, apsipirkti. Norėdami paspartinti tokių pacientų sveikimą, dalį užduočių medikai gali perkelti į virtualią aplinką. Atsižvelgiant į paciento būklę, šių užduočių sudėtingumas gali būti keičiamas.
Gydytojai gali remtis virtualia aplinka diagnostikos tikslais ir siekdami įvertinti paciento būklę. Pavyzdžiui, norėdami nustatyti, kokiose situacijose pacientui atsiranda atminties spragų, dėmesio sutrikimų, kada sutrinka gebėjimas orientuotis laike, erdvėje.
