Kaip suderinti vidinį laikrodį, kad jaustumėtės labai gerai? Kaip ir ką daryti, aiškina gydytojas (Video) ()
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas sako, kad mes visi savo viduje turime laikrodžius, pagal kuriuos gyvena mūsų organizmas. „Galbūt nusijuokėte ir suburbėjote, kad turite savo ritmą. Bet ar gerai miegate, nesiskundžiate energijos trūkumu, nekankina virškinimo sutrikimai, o antsvoris krenta lengvai? Ne? Tuomet privalote sureguliuoti savo laikrodžius, pagal kuriuos įjungiamos ir išjungiamos daugybė kūno funkcijų“, – pataria daktaras.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
A. Unikauskas pažada, kad į savo kūną pažvelgsite visai kitu kampu. Pažinsite jį tokį, kokio dar nepažinote ir išmoksite ne tik su juo susidraugauti, bet ir veikti išvien.
Subalansuokite organizmo laikrodį – subalansuosite gyvenimą ir svorį
„Vaiko laikrodžio neįmanoma sureguliuoti dėl vienos priežasties – tik sulaukę 3-6 mėnesių kūdikiai „įsigyja“ šiuos laikrodžius. Ir tik tada pas juos pradeda atsirasti paros tėkmės ritmas. Jei mes, kaip kūdikiai, neturėtume šių laikrodžių – sveikam išlikti nebūtų jokių galimybių, – LRT televizijos laidoje „Klauskite daktaro“ pasakojo profesorius.
– Dienos ir nakties laiko supainiojimas, valgymas naktį mums sukuria pagrindines problemas. Sėdėjimas prieblandoje dieną ir per daug šviesos vakare, pavyzdžiui, iš televizoriaus ekrano, gali rimtai sutrikdyti hormonų gamybos seką.“
Organizmo laikrodžius išderina ir jus išsekina:
- naktinis darbas
- pamaininis darbas
- mokymasis naktimis
- naktinis valgymas
- šviesa naktį
„Dėl to galite jaustis išvargę, sumišę ir gali padidėti ligų rizika. Taip yra todėl, kad mes, kaip ir visos gyvybės žemėje, turime vidinius laikrodžius. Vidiniai laikrodžiai skirtingose kūno vietose įjungia ir išjungia tūkstančius genų. Priklausomai nuo paros meto. Dėl to keičiasi mūsų fiziologija, metabolizmas, nuotaika. Ši sistema veikia – norime mes to ar ne“, – sako A. Unikauskas.
Kaip šio vidinio laikrodžio nesugadinti ir kaip pagal jį gyventi?
Cirkadinio ritmo išsiderinimas gali būti diabeto, nutukimo, depresijos ar silpnaprotystės priežastis.
Giliausias miegas – 2 val. Maždaug 4.30 val. kūno temperatūra būna žemiausia ir ji pamažu pradeda didėti. Melatonino gamyba pradeda mažėti ir mūsų organizmas ruošiamas prabudimui. Kūno temperatūra pamažu kyla.
6 val. mes kraujyje turime daugiausiai kortizolio (streso hormono). Jis reikalingas ištraukti gliukozės atsargas, kad pabudę turėtume energijos.
6.45 val. – staigiausias kraujospūdžio pakilimas.
7.30 val. – melatonino gamyba sustabdoma, žmogus pabunda.
8.30 val. tikėtinas tuštinimasis.
9 val. – didžiausia testosterono gamyba, nors paprastai vyrams pradeda didėti prieš 6 val.
10 val. ryte mes visi esame pasiruošę aktyviai veiklai – mūsų organizmas dirba, jis pabudęs.
14.30 – 17 val. – pats geriausias laikas fiziniams pratimams atlikti.
14 val. – geriausia koordinacija.
15.30 val. – greičiausia reakcija.
17 val. – geriausias kraujotakos efektyvumas ir stipriausi raumenys.
18.30 val. – aukščiausias kraujospūdis.
19 val. – aukščiausia kūno temperatūra. Temperatūra pamažu mažėja.
21 val. – prasideda melatonino gamyba.
22.30 val. – slopinamas tuštinimasis.
Nuo 21 iki 2 val. nakties melatonino gamyba – didžiausia. Štai kodėl eiti miegoti reikia anksčiau.
Taip evoliuciškai susidėliojo. Šis ciklas pastoviai kartojasi.
Kodėl būtina kontroliuoti savo cirkadinį ritmą?
- Geresnė miego kokybė
- daugiau energijos dieną
- geresnė atmintis
- jaunatviškumas
- lengvesnis svorio metimas
- mažiau ligų
- lengvesnis vėžio gydymas.
Daugiau apie tai žiūrėkite LRT televizijos laidoje „Klauskite daktaro":
