Turbūt girdėjote senjorą, kuris tvirtina, kad jam aštuoniasdešimt ir jis jaučiasi jaunas. Kitaip tariant, biologinis žmogaus amžius ne visada atspindi jo savijautą. Naujas mokslinis tyrimas tai tik patvirtino: smegenų skenavimas parodė, kad ne objektyvus, o „subjektyvus“ žmonių amžius tiksliai numato jų smegenų amžių, rašo medicalnewstoday.com.

Jeanyung Chey iš Seulo nacionalinio universiteto Korėjoje ėmėsi tyrimo, keldama sau klausimą, kodėl kai kurie žmonės jaučiasi jaunesni ar senesni, palyginti su savo tikruoju amžiumi? Dar daugiau, ar gali būti, kad tai, kokie jauni ar seni jaučiamės, tiksliai atsispindi mūsų kūno senėjime?

Potencialūs atsakymai į pirmąjį klausimą, pasak J. Chey, „apima depresijos būsenas, asmenybės skirtumus ar fizinę sveikatą. „Vis dėlto, niekas netyrinėjo smegenų senėjimo procesų kaip galimos subjektyvaus amžiaus skirtumų priežasties“, – tikina mokslininkė.

Taigi, J. Chey kartu su kolegomis nusprendė atlikti tokį tyrimą. Jame dalyvavo 68 sveiki žmonės, kurių amžius nuo 59 iki 84 metų. Visiems jiems buvo taikomas magnetinio rezonanso tyrimas.

Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Frontiers in Aging Neuroscience“.

Subjektyvus amžius ir smegenų sveikata

Su amžiumi mūsų organizme vyksta reikšmingi pokyčiai. Kalbant apie smegenis, jose taip pat yra daug konkrečių su amžiumi susijusių ženklų, kurie rodo, kad mūsų psichinis guvumas pradeda silpti.

Pavyzdžiui, ankstesni tyrimai parodė, kad pilkosios medžiagos kiekio sumažėjimas yra susijęs su psichiniu ir kognityviniu nuosmukiu.

Taigi, naujajame tyrime J. Chey su savo komanda, siekdama ištirti dalyvių pilkosios medžiagos apimties pokyčius, naudojo vokseliais pagrįstą morfometriją, kuri yra gerai žinomas smegenų anatomijos analizės metodas, naudojant magnetinio rezonanso tyrimą ir amžiaus prognozės modeliavimo metodus.

Visų tyrimo dalyvių taip pat buvo paprašyta užpildyti anketą, kurioje buvo klausinėjama jų apie tai, kokio amžiaus jie jaučiasi – jaunesni, vyresni ar tapatūs savo biologiniam amžiui. Taip pat buvo ir klausimų apie jų kognityvinius gebėjimus bei savo sveikatos suvokimą. Tyrimo dalyvių kognityvinė funkcija buvo įvertinta naudojant epizodinės ir darbinės atminties testus.

Jaustis jaunu, reiškia turėti jaunesnes smegenis

Apskritai, visi dalyviai, kurie pareiškė besijaučiantys jaunesni už savo biologinį amžių, pasiekė geresnių rezultatų atminties testuose. Jie taip pat jautėsi mažiau prislėgti ir optimistiškiau žiūrėjo į savo sveikatą. Svarbu ir tai, kad magnetinio rezonanso tyrimas parodė, kad tie tyrimo dalyviai, kurie jautėsi jaunesni, turėjo daugiau pilkosios medžiagos esminėse smegenų zonose.

Taigi, J. Chey ir jos kolegos padarė išvadą: „Mūsų rezultatai rodo, kad subjektyvi senėjimo patirtis yra glaudžiai susijusi su smegenų senėjimo procesu ir pabrėžia [subjektyvaus amžiaus] neurobiologinius mechanizmus, kaip svarbų neurokognityvinės sveikatos pensiniame amžiuje ženklą“.

Pati J. Chey šias išvadas įvertino taip: „Mes nustatėme, kad žmonės, kurie jaučiasi jaunesni, turi jaunesnėms smegenims būdingus struktūrinius bruožus. Svarbu tai, kad šis bruožas išlieka net ir tada, kai atsižvelgiama į kitus galimus veiksnius, tokius kaip asmenybė, subjektyvi sveikata, depresijos simptomai ar kognityvinės funkcijos“.

Vis dėlto, už šios stebinančios sąsajos slypintys mechanizmai didžiąja dalimi yra nežinomi. Tyrimo autoriai teigia, kad tie žmonės, kurie jaučiasi jaunesni, linkę įsitraukti į labiau fiziškai ir psichiškai stimuliuojančias veiklas. Kita vertus, jeigu tai tiesa, tiems, kurie jaučiasi vyresni, gali nutikti priešingai.

J. Chey aiškina: „Jeigu žmogus jaučiasi vyresnis nei jo amžius, tai gali būti ženklas, kad būtina įvertinti savo gyvenimo būdą, įpročius ir veiklas, kurios prisideda prie smegenų senėjimo, bei imtis priemonių savo smegenų sveikatai pagerinti“.

Komentarai ()