Šaltuoju sezonu svarbiausia užduotis – išsaugoti namų šilumą, tad apie patalpų vėdinimą galvojama mažiausiai. Dažnai atrodo, kad namai yra saugiausia vieta ir nuo oro užterštumo, ir nuo plintančių virusų, tačiau moksliniai tyrimai rodo atvirkščiai – nevėdinamose vidaus patalpose slypi gerokai daugiau pavojų nei atrodo. Apie tai, kokie tie pavojai ir kokios ligos slepiasi nevėdintose patalpose bei kokią įtaką tai turi žmogaus sveikatai, kalbėjomės su Kauno Kuršių klinikos šeimos gydytoja Asta Žukoviene.

Patalpų vėdinimas svarbus ir sergantiems, ir sveikiems

Vyrauja mitas, kad atvėrus langus, kai už lango vyrauja minusinė temperatūra, greičiau peršalama. Tačiau tokia nuostata, anot gydytojos, labai klaidinga. Uždarose patalpose, neturinčiose papildomų vėdinimo įrenginių, patekę virusai ir bakterijos dauginasi gerokai greičiau nei gali atrodyti.

Be to, namų viduje kaupiasi dulkės, alergenai, provokuojantys įvairias imuninės sistemos reakcijas, dažnai pasireiškiančias nuovargiu, bendru silpnumu, galvos svaigimu. Reikia gebėti atskirti, kur yra šilta ir maloni aplinka, o kur tvanku ir nėra kuo kvėpuoti.

Ilgą laiką leidžiant nevėdintose patalpose, susirgti taip pat yra gerokai lengviau, nes organizmas negauna pakankamai žmogui reikalingo deguonies, o tai stipriai paveikia imuninę sistemą, rašoma BENU vaistinės leidinyje „Laikas sau".

Gydytoja A. Žuikienė pateikė labai paprastą pavyzdį, aiškindama, gryno oro naudą. „Kiekvienas iš mūsų jaučiamės kur kas geriau pasivaikščioję miške nei eidami judriomis miesto gatvėmis ar būdami tvankioje patalpoje“.

Grynas oras yra prisotintas aktyviai smegenų veiklai reikalingo deguonies. Šis taip pat reikalingas ir kiekvienai kūno ląstelei, imuniteto atsparumui išlaikyti. Kaip žinoma, kvėpuojant į išorę iškvepiamas anglies dioksidas.

Ilgą laiką nevėdintose patalpose deguonies ir anglies dioksido santykis kinta, jose nebelieka žmogui svarbaus deguonies, kvėpuojama tuo pačiu kenksmingu oru, o tai dažna paveikia net ir sveiko žmogaus bendrą savijautą, ką jau kalbėti apie sergantį.

Kaip ir kada vėdinti patalpas?

Labai svarbu pabrėžti, kad norint išvengti neigiamų padarinių sveikatai, kiekviena namų patalpa privalo būti reguliariai vėdinama – ar tai būtų miegamasis, ar virtuvė. Gydytoja A. Žukovienė pabrėžė, jog ypatingo dėmesio turėtų susilaukti patalpos, kuriose gausu įvairių elektroninių prietaisų – tai kompiuteriai, televizoriai, mobilieji telefonai.

Kitas atvejis – miegamasis. Daug žmonių dėl sutrikusio miego ritmo ar net išsivysčiusios nemigos, migreninių galvos skausmų kaltina įtemptą darbo grafiką ir patiriamą stresą. Tik maža dalis geba įžvelgti tame oro, kuriuo kvėpuojama miegamajame įtaką. Anot kalbintos gydytojos, nevėdinamas, šilto oro pritvinkęs miegamasis gali sukelti ne tik migreną ar nemigą, bet ir alergines reakcijas, tapti kvėpavimo takų ligų, astmos priežastimi.

Siekiant tinkamai išvėdinti kambarius, nebūtina miegoti prie atviro lango. Gydytoja rekomenduoja šaltuoju metų laiku miegamasias patalpas pravėdinti valandą prieš miegą. Vėdinamame kambaryje, kuriame palaikoma optimali +20/+22°C temperatūra, miegas gerokai sveikesnis ir žmogaus organizmui atneša daugiau naudos nei ilsintis prišildytoje, tvankioje patalpoje.

Žiemą, vėdinti patalpų paliekant langą atvirą nakties metu, nerekomenduotina. Toks vėdinimo būdas skatina susidaryti skersvėjus, kurie gali paskatinti peršalimą ar kitus su šia liga susijusius simptomus. Šaltuoju metų laiku patalpas geriausia vėdinti du kartus per dieną – ryte ir vakare – langą paliekant atvirą kelioms minutėms.

Kondicionavimas ir vėdinimas – koks skirtumas?

Moderniuose namuose šiandien įrengtos šiuolaikiškos vėdinimo ir patalpų kondiconavimo sistemos, šios išvalo iš patalpos nešvarų orą ir pripildo kambarius iš lauko paimtu grynu, jau sušildytu oru. Vis dėlto, kondicionavimo sistemomis piktnaudžiauti gydytoja nerekomenduoja. Labai svarbus pasirinkti atitinkamą oro sušildymo temperatūrą. Pernelyg dideli temperatūriniai skirtumai gali lemti akių, odos ar nosies gleivinės išsausėjimą.

Renkantis tarp kondicionavimo sistemos ir atviro lango, specialistė skatina atsižvelgti ne tik į lauko oro sąlygas, bet ir jo kokybę. Jei langas atsiveria į judraus eismo gatvės pusę, geriau rinktis kondicionavimo sistemą nei vėdinimą atidarius langą.

Migrena, nemiga, astma, nuolat besikartojantis peršalimas ar gripas, nežinia iš kur atsirandančios alergijos ir nedingstantis nuovargis – visa tai gali lemti gryno oro trūkumas patalpose. Reguliariai vėdinant kambarius galima sustiprinti imunitetą, geriau pailsėti ir džiaugtis aukštesne kasdienio gyvenimo kokybe. Svarbiausia – nepamiršti to daryti ne tik vasarą, bet ir žiemą.

Komentarai ()