Tai geriau už bet kokią dietą? Gydytojo manymu, tai pati lengviausia ir tinkamiausia priemonė svoriui sureguliuoti ir sveikai gyventi  ()

Praktikuojant protarpinį badavimą nėra badaujama – juk badaujama tada, kai organizmas išvis negauna maisto, o taikant protarpinio badavimo metodą maisto gaunama pakankamai ar net per daug


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Ir nors nusprendę išbandyti šį mitybos principą organizme galite pajusti keletą nemalonių pojūčių, daktaras Unikauskas ragina nepulti į paniką – jūsų organizmas tiesiog turi prisitaikyti prie ilgesnių nevalgymo periodų.

Dažnai apie protarpinio badavimo naudą kalbantis ir šio metodo gerbėju prisistatantis gydytojas A. Unikauskas įsitikinęs – tai pati lengviausia ir tinkamiausia priemonė svoriui sureguliuoti, sveikai gyventi. „Tačiau daug žmonių nerimauja, ar protarpinis badavimas gali pakenkti, ar turi šalutinį poveikį, ar tinka visiems“, – sako jis.

Profesorius džiaugiasi, kad protarpinis badavimas pakeitė daugybės žmonių gyvenimus, ir atvirauja, kad tikrai nesiūlytų išbandyti ir praktikuoti šio mitybos metodo, jei savo kailiu nebūtų pajutęs visų jo teikiamų pranašumų.

Protarpinio badavimo organizmui teikiama nauda:

  • padeda atsikratyti antsvorio, ypač pilvo srityje,
  • gerina smegenų kognityvinę (pažinimo) funkciją,
  • gerina atmintį,
  • mažina uždegimus,
  • gerina miego kokybę,
  • mažina alkio jausmą,
  • mažina nesveikų maisto produktų norą.

Pasak A. Unikausko, angliškai tai vadinama „fasting`u“ – jeigu išverstume tiesiogiai, tai būtų „pasninkavimas“. Tačiau praktikuojant protarpinį badavimą nėra badaujama – juk badaujama tada, kai organizmas išvis negauna maisto, o taikant protarpinio badavimo metodą maisto gaunama pakankamai ar net per daug – tai esminis skirtumas.

Jei nusprendėte nevalgyti 16 valandų ir maisto atsisakote nuo 18 valandos vakaro, kitą dieną galėsite valgyti nuo 10 valandos ryto. Nevalgymo metu organizmas kurį laiką turi gliukozės atsargų, kurios galutinai išsenka maždaug 2 valandą nakties – organizmui energijos vis tiek reikia, tad jis ją pradeda gaminti iš pasislėpusių riebalų. „Tai ypač naudinga nutukusiems asmenims, nes pagreitėja medžiagų apykaita“, – aiškina medikas.

Pradėjus praktikuoti protarpinį badavimą, organizmas gali pradėti siųsti keletą ne itin malonių signalų. „Tai labiau nemalonūs pojūčiai nei šalutinis poveikis. Organizmui persitvarkius, jie išnyksta“, – tikina gydytojas.

Šalutinis protarpinio badavimo poveikis

1. Šlapimo rūgšties „šuoliai“

Visų pirma, tai susiję su podagra – šia liga sergančių žmonių šlapime padidėja rūgšties kiekis. Taip pat tai gali būti susiję su inkstų akmenimis, dar vadinamais uratiniais.

„Šiems žmonėms šlapimo rūgštis yra antioksidantas. Kai jūsų organizmas balansuojasi, valosi, detoksikuojasi, naudoja šlapimo rūgštį kaip antioksidantą. Tokiu atveju rekomenduojama valgyti daugiau salotų“, – teigia A. Unikauskas.

2. Galūnių šalimas

Pasak mediko, taip gali atsitikti dėl to, kad jūsų kūnas pradeda taikytis prie naujos mitybos, sulėtėja skydliaukės veikla: „Tačiau neišsigąskite – tai nėra požymis, kad jums hipotirozė. Tai tiesiog reiškia, kad skydliaukei reikia laiko prisitaikyti prie naujos mitybos. Taigi tai laikina ir atsitinka retai.“

3. Nuotaikų kaita

Nuotaikų kaita ypač gali būti juntama pirmas tris dienas pradėjus praktikuoti protarpinį badavimą, dėl šios priežasties A. Unikauskas pataria nevalgymo laiką ilginti palaipsniui. „Jeigu per nevalgymo pertrauką kankinatės ir jaučiatės blogai, tai gali reikšti, kad esate atsparus insulinui, būna hipoglikeminių epizodų. Todėl labai svarbu, ką valgote: nesirinkite greito ir nesveiko maisto, geriau rinkitės sveikuosius riebalus“, – pažymi gydytojas.

4. Galvos skausmas

„Jums gali pradėti skaudėti galvą, nes jūsų kūne, ypač smegenyse, ima stigti cukraus – smegenys neturi gebėjimo kaupti cukraus atsargų ir nemoka energijai naudoti riebalų. Tačiau neišsigąskite – tai turėtų praeiti po trijų dienų, kai jūsų smegenys prisitaikys prie nevalgymo pertraukų“, – sako A. Unikauskas.

5. Padidėjęs skrandžio rūgštingumas

Nors protarpinis badavimas didina skrandžio rūgštingumą, tai atsitinka labai retai. Jeigu jaučiate skausmą dėl alkio, tiesiog eikite ir pavalgykite. „Tačiau čia yra ir teigiamas dalykas – dėl protarpinio badavimo padidėjus skrandžio rūgštingumui didėja šansas atsikratyti refliukso“, – tikina profesorius.

6. Pykinimas

„Kai pradedate praktikuoti protarpinį badavimą, nevalgę jaučiatės puikiai, tačiau pavalgę galite imti jausti pykinimą. Taip yra dėl to, kad kūnui reikia laiko prisitaikyti. Dažnai ilgai badavę žmonės prisivalgo per daug, jiems pradeda pūsti pilvą, pykina. Todėl po ilgo badavimo reikėtų rinktis normalias maisto porcijas, nepersivalgyti. Jeigu taip nutiko, kad persivalgėte, išgerkite obuolių acto“, – pasakoja laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas.

7. Silpnumas

Silpnumas atsiranda ilgai badavus, pavyzdžiui, tris dienas – organizmui pradeda trūkti elektrolitų, B grupės vitaminų. Tad, pasak A. Unikausko, ilgai badauti galite pradėti tik tada, kai jūsų organizmas būna visiškai prisitaikęs retai gauti maisto.

„Žmonės, niekada nedarę didelių pertraukų tarp valgymų, daro didelę klaidą, kai staiga pradeda ilgai badauti. Maža to, po ilgų nevalgymo valandų nepersivalgykite – kuo ilgiau nevalgote, tuo mažesnes maisto porcijas rinkitės“, – sako jis.

8. Plaukų slinkimas

Taip gali atsitikti, jei praeityje jūsų mityba buvo skurdi ir jums trūksta maistinių medžiagų. Gali ne tik pradėti slinkti plaukai, bet ir atsirasti nuovargis, daugybė kitų simptomų. Anot daktaro, tokiu atveju būtina gauti daug maistinių medžiagų, įskaitant B grupės vitaminus.

Protarpinio badavimo negali laikytis:

  • tie, kuriems pašalinta tulžies pūslė,
  • nėščios ir maitinančios moterys,
  • sergantys cukriniu diabetu.

„Noriu pabrėžti, kad pajutę bent vieną iš šių simptomų nepultumėte į paniką. Palaukite kelias dienas, kol jūsų organizmas prisitaikys prie naujos mitybos ir ilgesnių nevalgymo periodų“, – pažymi A. Unikauskas.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
(37)
(4)
(33)

Komentarai ()