Šiuo metu Lietuvoje tikriausiai nemažai žmonių yra persivalgę, be to, daug kam gali būti sutrikusios įvairios organizmo funkcijos. Per šventes niekas nesilaiko įprasto režimo, į kurį labai sunku sugrįžti, tačiau tai yra svarbiausias dalykas, sako šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

„Bandyti atsikratyti kokių nors šlakų tikrai nereikia, tai mitas, – pokalbį pradeda gydytojas.

– Kalbant apie vidurių užkietėjimą, tai pakankamai dažna problema, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Taip nutinka dėl vartojamų vaistų ir senėjimo proceso. Su šia problema žmonės dažniausiai bando kovoti liaudies medicinos būdais arba nereceptiniais vaistais. Neretai taip galima ir smarkiai sau pakenkti.“

Šeimos gydytojas V. Morozovas pastebi, kad lietuviai dažniausiai griebiasi senos lapų, rabarbarų sėklų arba šaknų ekstrakto ir kitokių priemonių, kurios sudirgina gleivinę bei stimuliuoja tuštinimąsi.

„Kodėl tai negerai? Nes mūsų organizmas yra tinginys, jei kažką darome už jį, kūnas pats tai daryti nustoja, – pabrėžia gydytojas.

– Jei nuolat vartojame vaistus, kurie sustiprina šį refleksą, galiausiai be jų organizmas nieko nebedarys ir būsime priversti juos vartoti kasdien ir vis didesnes dozes, kol galiausiai ir tokios priemonės kūno nebeveiks.“

Po švenčių, jei žmogus jaučia diskomfortą ir nesituština, galima išgerti senos lapų arbatos ar lašiukų iš vaistinės, tačiau tai jokiu būdu neturi tapti kasdieniu įpročiu, tvirtina šeimos gydytojas.

Kiti būdai, kurie iš vienos pusės yra saugesni, tačiau suveikti gali žymiai stipriau, sako V. Morozovas. Į šį sąrašą patenka ir visos druskos bei kiti vaistiniai preparatai.

„Jie pritraukia didesnį kiekį skysčių į žarnyną, juos sulaiko ir suminkština virškinimo sistemą, todėl tampa lengviau pasituštinti. Tai tampa pavojinga tuo atveju, kai juos pacientas pradeda vartoti nuolat, pavyzdžiui tam, kad sulieknėtų. Žmogus pavalgo, tada išgeria šio preparato ir viską, ką suvalgė, pašalina, – sakė šeimos gydytojas.

– Problema ta, kad tokiu atveju iš organizmo pašalinamos visos druskos ir elektrolitai, kūnas išbalansuojamas ir anksčiau ar vėliau atsiranda įprotis tokius vaistus vartoti nuolat, nes be jų negalima pasituštinti.“

Dar vienas populiarus būdas Lietuvoje pasituštinti – klizma, kai kurie už tai netgi moka didelius pinigus. Tačiau gydytojas sako, kad tai galima naudoti tik kaip pirmąją pagalbą labai retais atvejais, kai žmogaus sveikatai gresia pavojus, jaučiami dideli skausmai, o išmatų kitu būdu suminkštinti neišeina.

„Vaistinėse esančios nedidelės klizmos nėra tokios pavojingos, jas galima naudoti ir dažniau, tačiau tikrai ne nuolat, nes jos dirgina kūną, jis pripranta ir pamiršta tuštintis be pagalbos“, – pabrėžia V. Morozovas.

O gal po šventinių linksmybių verta išsivemti?

„Vėmimas yra organizmo apsauginis refleksas, taip pat, kaip ir viduriavimas. Kūnas taip elgiasi, kai reikia greitai išmesti nereikalingą maistą. Tačiau tai nėra būdas apriboti gaunamas kalorijas ir sulieknėti“, – sako šeimos gydytojas.

Dirbtinai sukelti sau vėmimą galima tik tada, kai netyčia suvalgome sugedusį maistą. Kitais atvejais – toks būdas išsivalyti tikrai netinkamas, pataria V. Morozovas.

Kiek dienų nesituštinus jau reikia sunerimti?

„Viskas priklauso nuo savijautos. Jei žmogus tuštinasi kartą per 10 dienų, tačiau nieko neskauda, nejaučiamas diskomfortas, viskas gerai. Kiekvienas tuštinasi labai skirtingai, vienam normalu kelis kartus per parą, kitam kelis kartus per savaitę“, – sako šeimos gydytojas.

Labai dažnai tuštinamasis sutrinka keliaujant – dėl streso, pakitusios mitybos, pasikeitusio rėžimo. Jei taip nutinka 2-3 dienas, nieko blogo ir išsigąsti nereikia. Svarbiausia, kad tai nesukeltų diskomforto.

Manoma, kad per savaitę žmogus turėtų tuštintis bent 2-3 kartus, bet reikia stebėti, ar tokiu atveju viduriai nėra užkietėję, nereikia imtis papildomų priemonių ir išmatos normalios konsistencijos.

„Jei suaugęs žmogus vemia ar viduriuoja, tačiau taip nutinka tik kelis kartus, situacija nėra sudėtinga – vadinasi, iš organizmo nebus pasišalinę daug mineralų ir jų dirbtinai atstatyti nereikės. Užtenka išgerti mineralinio vandens. Tačiau tokia taisyklė galioja tik sveikiems suaugusiems žmonėms, ne vaikams ir ne lėtinėmis ligomis sergantiesiems, – pataria šeimos gydytojas.

– Jei viduriavimas gausesnis ar viduriuoja nedaug sveriantys vaikai, verta išgerti specialaus tirpalo, kuris padeda atstatyti visas reikalingas medžiagas. Taip pat, jei po viduriavimo jaučiamas galvos svaigimas, mėšlungis.“

„Eurovaistinės“ atstovė sako, kad ryškios tendencijos, jog šventiniu laikotarpiu perkama daugiau priemonių, kuriomis norima „padėti“ organizmui po švenčių, nepastebima.

„Užsukus į vaistinę svarbu gerai žinoti, kokios tiksliai priemonės ieškoma. Vaistininkui įvardykite, ar jus kankina vidurių užkietėjimas, ar norite tiesiog išsivalgyti organizmą po švenčių ir pasijausti lengviau, – komentuoja „Eurovaistinės“ vaistininkas Dainius Viederis.

– Svarbu paminėti ir tai, ar ieškote vaistinio preparato, ar homeopatinės priemonės, taip pat akcentuokite, kokio rezultato tikitės (greito ar lėtesnio). Didžiausi pavojai sveikatai kyla, kai šios priemonės vartojamos per dažnai arba norima per greito efekto.“

Komentarai ()