Pranešama, kad koronavirusas mutavo į mažiausiai dvi atskiras atmainas ir jos skiriasi savo agresyvumu ()
Koronavirusas nuo protrūkio pradžios gruodį mutavo į mažiausiai dvi atskiras atmainas, pranešė Kinijos mokslininkai.
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkų teigimu, dabar pasaulyje cirkuliuoja du to paties koronaviruso tipai ir dauguma žmonių, panašu, kad užsikrečia agresyvesne jo forma.
Visame pasaulyje koronavirusu užsikrėtė jau per 93,4 tūkst. žmonių. Virusas nusinešė 3 198 gyvybes. Dauguma mirusiųjų gyveno Hubėjaus regione Kinijoje. Pasveikusiųjų nuo šios ligos šiuo metu yra apie 50 tūkstančių.
Ekspertų komanda iš Pekino ir Šanchajaus pranešė, kad 70 proc. žmonių užsikrėtė agresyvesne viruso atmaina, bet nuo sausio pradžios ji plinta lėčiau. Panašu, kad dabar vis dažniau pasitaiko senesnioji, lengvesnė atmaina. Tai, kad virusas gali mutuoti, reiškia, jog jį gali būti sunkiau atsekti ar gydyti. Numanoma, kad net ir pasveikę pacientai gali vėl užsikrėsti koronavirusu.
Ekspertai įspėjo, kad mutacija buvo aptikta ištyrus tik labai mažą kiekį duomenų – 103 pavyzdžius. Taigi reikia atlikti daugiau tyrimų.
Tyrimą atliko Pekino ir Šanchajaus universitetų bei Kinijos mokslų akademijos mokslininkai. Jie ištyrė 103 koronaviruso pavyzdžių genus, pavadintus SARS-CoV-2, kurie sukelia ligą COVID-19. Tyrimas parodė, kad egzistuoja dvi atskiros koronaviruso atmainos, pavadintos L ir S.
Pasak mokslininkų, apie 70 proc. pacientų sirgo L atmaina, kuri yra žymiai agresyvesnė ir greičiau plintanti nei S.
Bet L atmaina, slūgstant protrūkiui, darosi vis mažiau paplitusi. Jos plitimas rimsta nuo sausio, o S atmaina tampa vis dažnesnė.
S atmaina yra mažiau agresyvi. Manoma, kad evoliuciškai būtent ji yra pirmoji koronaviruso atmaina, kuri persidavė iš gyvūnų žmonėms. Dabar šia atmaina dažniau užsikrečia nauji asmenys.
S atmaina greičiausiai dabar plinta vis dažniau, nes sukelia lengvesnės formos ligą. Tai reiškia, kad žmonės gali ilgiau nešiotis šios atmainos virusą, prieš patekdami į ligoninę, taigi, didėja rizika, kad virusas persiduos ir kitiems.
Tyrėjai, kuriems vadovavo profesorius Jian Lu ir daktaras Jie Cui, savo straipsnyje rašė:
„L tipas buvo labiau paplitęs ankstyvuoju protrūkio Uhane periodu. Šio viruso tipo dažnumas po 2020 metų sausio sumažėjo. L tipą, kuris gali būti agresyvesnis ir greičiau plisti, paveikė žmogiškasis veiksnys. Jis greičiausiai patyrė didesnį atrankos spaudimą.
O S tipas, kuris evoliuciškai yra senesnis ir mažiau agresyvus, galėjo išplisti dėl palyginti silpnesnio atrankos spaudimo“.
Kitaip tariant, dėl to, kad L atmaina pasireiškė protrūkio pradžioje ir ja užsikrėtę žmonės sirgo sunkiau, virusas buvo greitai diagnozuojamas, infekuotieji iškart izoliuoti, taigi, sumažėjo galimybių šios atmainos koronavirusui paplisti plačiau.
Virusui plisti sutrukdė toks „žmonių įsikišimas“, kaip injekuotųjų guldymas į ligonines bei teritorijų, kur jis sparčiai plito, izoliavimas.
Jeigu žmonės, užsikrėtę tam tikra viruso atmaina, greičiau paguldomi į ligonines, lieka mažesnė tikimybė, kad šiuo virusu užsikrės kiti.
Virusas turėtų susargdinti žmones pakankamai stipriai, kad jis galėtų plisti infekuotiesiems čiaudint ar kosėjant. Bet jeigu pacientai suserga taip sunkiai, kad yra priversti gulėti lovoje ar net miršta, jie, nevaikščiodami tarp kitų žmonių, viruso toliau neplatina.
Jeigu virusui sutrukdoma užkrėsti daug žmonių, ta jo atmaina gali žūti arba mutuoti, taip, kad išgyvena stipriausi virusai. Taigi gali atsirasti nauja atmaina, kuria rizikuoja užsikrėsti daugiau žmonių ir ji gali tapti dominuojančia.
S atmaina kol kas gali būti nugalėtoja, nes ji sukelia lengvesnius simptomus, taigi pacientams užtrunka ilgiau suprasti, kad jie sirgo. Taip didėja rizika virusui plisti.
Profesorius Jian Lu ir daktaras Jie Cui pridūrė: „Šie atradimai labai patvirtina, kad reikia skubiai atlikti daugiau skubių ir išsamių tyrimų, apimančių genomų ir epidemiologinius duomenis bei įrašus apie koronavirusu (COVID-19) užsikrėtusius pacientus“.
Šis tyrimas buvo paskelbtas mokslo žurnale „National Science Revie“, kuriam vadovauja Kinijos mokslų akademija.
Parengta pagal „Daily Mail“