Pasaulyje ir Lietuvoje dabartinėje koronaviruso COVID-19 pandemijos situacijoje nėra galimybių greitai sukurti vakcinos, sintetinių, augalinių arba gyvūninės kilmės vaistinių preparatų. Pastebėta ir moksliniais tyrimais pagrįsta, kad visų užkrečiamųjų ligų, epidemijų/pandemijų atvejais nesuserga arba lengvai perserga asmenys su stipria imunine sistema.

Viena iš galimybių, ne tik COVID-19 pandemijos metu, bet ir visą gyvenimą yra imuninės sistemos stiprinimui ir imuninio budrumo skatinimui moksliniais tyrimais pagrįsti ir rekomenduojami vitaminai, mikroelementai, probiotikai, kai kurie augalinės ir gyvūninės kilmės preparatai, sveikos gyvensenos ir mitybos būdai. Kai kurios priemonės pasižymi net tik imuninį atsaką gerinančiu, bet ir priešvirusiniu bei antibakteriniu poveikiu.

Prieš vartodami bet kurią iš šių priemonių, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

Vitaminas C

Vitaminas C gali padėti išvengti infekcijų, įskaitant tas, kurias sukelia bakterijos ir virusai. Įrodyta, kad reguliariai vartojamas vitaminas C sutrumpina peršalimo simptomų trukmę, o didesnės vitamino C dozės ligos metu taip pat gali veikti kaip natūralus antihistamininis ir priešuždegiminis vaistas. (Hemilä H. 2017; Rondanelli M. et all 2018). Nustatyta, kad askorbo rūgšties kiekis leukocituose esant infekcijai labai sumažėja, todėl askorbo rūgšties skiriama peršalimo ligų profilaktikai ir kompleksiniam gydymui. Ji trumpina ir lengvina virusinių ligų gydymą (Raugalė A. 2008 m).

Vitaminas D

Vitaminas D yra viena iš svarbiausių biologiškai aktyvių medžiagų palaikant imuninę sistemą. Daugybė tyrimų parodė, kad vitamino D vartojimas padeda sumažinti peršalimo ir gripo riziką. Deja, didelis procentas gyventojų turi deficitą, todėl rekomenduojama papildyti kasdienį poreikį. (Cannell JJ. et all 2006; Bergman P. et all 2013; Martineau AR. et all 2017; Rondanelli M. et all 2018)

Vitaminas A

Vitaminas A stimuliuoja neutrofilus ir makrofagus, saugo užkrūčio liauką nuo laisvųjų radikalų poveikio. Trumpalaikiam vartojimui, ypač turintiems vidutinį vitamino A trūkumą, papildai gali būti naudingi palaikant organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis, ypač sergant kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis (Biesalski HK. et all 2003).

Cinkas

Cinkas vaidina svarbų vaidmenį stiprinant imuninę sistemą. Cinkas gali padėti sumažinti infekcijų dažnį, taip pat peršalimo trukmę ir sunkumą, kai vartojama per 24 valandas nuo simptomų pasireiškimo pradžios (Hulisz D. 2004; Rondanelli M. et all 2018). Pastaba. Zn slopina koronaviruso ir arteriviruso RNR polimerazės aktyvumą in vitro ir cinko jonoforus, blokuodamas šių virusų replikaciją ląstelių kultūroje (Aartjan JW. et all 2010)

Selenas

Selenas padeda palaikyti imuninę funkciją, yra antioksidantas, padedantis sustiprinti organizmo apsaugą nuo bakterijų ir virusų, mažina vėžio atsiradimo riziką. Lietuvoje išaugintuose produktuose seleno praktiškai nėra, nes iš Lietuvos dirvožemio, manoma, didžioji dalis seleno buvo išplauta dar ledynmečiu, o likęs kiekis sumažėjo dėl įvairių dirvos apdorojimo būdų bei rūgščiųjų lietų. Lietuvos gyventojai seleno gali gauti iš jūros žuvų, jūros gėrybių, o taip pat iš Brazilijos riešutų (Steinbrenner H. et all 2015)

Česnakai

Česnakuose yra įvairių junginių, galinčių turėti įtakos imuninės sistemos palaikymui. Kai kurie tyrimai parodė, kad tiek švieži česnakai, tiek česnako ekstraktas ir kai kurie kiti česnako papildai gali sumažinti virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sunkumą ir apsaugoti nuo virusinės infekcijos ir peršalimo ligų (Josling P. 2001; Nantz MP. et all 2012; Percival SSA. 2016).

Probiotikai

Probiotikų galime rasti funkciniame maiste ar maisto papilduose. Juose yra saprofitinių bakterijų, gerinančių žmogaus žarnyne gyvenančių gerųjų mikrobų pusiausvyrą. Probiotikai laikinai kolonizuoja žarnyną ir jame išlieka 1-2 savaites nutraukus vartoti, atkuria saprofitinę mikrobiotą, apsaugo nuo patogeninių mikrobų augimo, stiprina žarnyno gleivinės barjerinę funkciją, pašalina iš žarnyno toksinus, skatina B grupės vitaminų sintezę, žarnyno imuninę funkciją. Žarnyno mikrobiota yra didžiulis imuninis organas, pagal savo metabolinį aktyvumą gali būti prilygintas kepenims.

Probiotikai tiesiogiai ar netiesiogiai (keisdami žarnyno mikrobiotos sudėtį ar aktyvumą) stiprina organizmo imunines funkcijas, ypač didindami IgA lygį ir nespecifinį imunitetą, TB limfocitų funkciją, interferono gamybą, aktyvindami plaučių makrofagus, todėl didėja natūralus organizmo atsparumas bakterijoms ir virusams (Roach S. S. et all 2017). Tyrimai parodė, kad vartojant probiotikus, gali sumažėti kvėpavimo takų infekcijų skaičius, ypač vaikų. (Hao Q. et all 2015; Wang Y. et all 2016).

Propolis

In vitro tyrimai parodė plataus spektro antimikrobinį įvairių propolio ekstraktų poveikį. Antivirusinis poveikis taip pat įrodytas atliekant eksperimentus su gyvūnais ir in vitro, įskaitant aktyvumą prieš 1 ir 2 tipo herpes simplex virusus ir gripo virusus. Flavonoidai ir aromatinių rūgščių dariniai yra atsakingi už propolio ekstraktų antivirusinį aktyvumą. Kaip parodė in vitro tyrimai, kai kurie flavonoidai (baikalinas) slopina ŽIV infekciją ir replikaciją. (Fokt H.et all 2010; Debiaggi M. et all 1990)

Ežiuolė

Viena iš galimybių imuninės sistemos stiprinimui ir imuninio budrumo skatinimui moksliniais tyrimais pagrįsti ir rekomenduojami ežiuolių (Echinacea spp.) vaistiniai preparatai, kuriuos reikėtų vartoti ne ilgiau kaip du mėnesius. Echinacea biologiškai veiklieji junginiai ir jų farmakologinis poveikis žmogaus organizmui: polisacharidai stimuliuoja nespecifines imunines ląsteles – makrofagus ir NK - ląsteles, gaminami citokinai (αTNF, IL-1, IL-6); cikoro rūgštis stimuliuoja fagocitozę in vitro ir in vivo bei inhibuoja hialuronidazę ir apsaugo III tipo kolageną nuo skilimo; flavonoidai pasižymi antibakteriniu, priešuždegiminiu, antioksidaciniu aktyvumu. Echinacea preparatai specifiškai veikia: tonzilito, faringito sukėlėjus (A (B, C, G) grupės streptokokus, Corynebacterium haemolyticum, Corynebacterium pyogenes, įvairius virusus); Influenza virusus; Herpes simplex sukėlėjus; grybelinių infekcijų sukėlėjus (Candida albicans, Candida tropicalis, Cryptococcus neoformans, Pityrosporum ovale). (Mrozikiewicz PM. et all, 2010; Penzak SR. et all, 2010).

Sisteminė enzimų terapija

Enzimai – sudėtinės organinės medžiagos, turinčios daugiau nei 20 aminorūgščių, susidarančių gyvųjų ląstelių viduje. Jie yra svarbūs visų organizme vykstančių gyvybiškai reikšmingų procesų katalizatoriai. Enzimai atsakingi už ląstelių regeneraciją, padeda organizmui kovoti su virusais ir bakterijomis. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtino enzimo bromelaino imunomoduliacines savybes. Jis aktyvina naturalias ląsteles žudikes ir skatina interferono, interleukino, makrofagų kolonijas stimuliuojančio faktoriaus (GM-CSF) gamybą. Enzimai pašalina ląstelių paviršiaus molekules nuo T ląstelių, kurios turi įtakos imuninių ląstelių adhezijai. Atlikti ilgamečiai tyrimai, įrodantys enzimų poveikį imunomoduliacijai, uždegimo slopinimui (Fitzhugh DJ et all 2008)

Beta gliukanai

Specifiniai beta-D-gliukanai, randami medicininiuose grybuose (šitaki, maytaki, reishi) bei mieliagrybiuose, pasižymi unikaliomis imunomoduliuojančiomis savybėmis. Tai polisacharidai, turintys savybę sujungti ir padėti tam tikroms imuninės sistemos ląstelėms pasiekti taikinį. Beta gliukanai stimuliuoja imuninės sistemos ląsteles, esančias kaulų čiulpuose. Nauji imunocitai paleidžiami į kraują ir limfoidinius organus. Tai padeda imuninei sistemai kovoti su įsibrovėliais – virusais, bakterijomis. 1980 metais Harvardo universiteto mokslininkai atrado specifinius beta gliukano receptorius, kuriais prisitvirtinama prie makrofagų. Jie aktyvina makrofagus, dėl to sustiprėja fagocitozė, siunčiami signalai T limfocitams (jie tiesiogiai kovoja su patogenais), B limfocitams (jie gamina antikūnus, susidaro antikūno ir antigeno kompleksai, kuriuos makrofagai sėkmingai „praryja“), sustiprėja organizmo atsparumas infekcijai ir virusams (Vetvicka V at all 2019, Vannucci L. et all 2013)

Cordyceps medicininis grybas

Cordyceps sinensis yra medicininio grybo preparatas. Jis buvo žinomas dar senovės Kinijoje. Preparate yra nukleotidų, aminorūgščių, sterolių, sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių, stiprinančių imuninę sistemą, stabdančių virusų ir bakterijų veiklą. (Katzung B. G. 2012; Long-QingLi et all 2020)

Autoriai: Prof. Loreta Kubiliene, LSMU Farmacijos fakultetas Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra; Prof. Ona Ragažiskienė, VDU Vaistinių augalų laboratorija; Prof. Nijolė Savickiene, LSMU Farmacijos fakuletas Farmakogonozijos katedra; Prof. Rimantas Stukas, VU Medicinos fakultetas; Vaistininkė Kristina Vaičaitiene, Lietuvos metų vaistininko klubo pirmininkė

Literatūra

Bergman P, Lindh AU, Björkhem-Bergman L, Lindh JD. Vitamin D and respiratory tract infections: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. PLoS One. 2013;8(6):e65835. doi:10.1371/journal.pone.0065835

Biesalski HK, Nohr D. Importance of vitamin-A for lung function and development. Mol Aspects Med. 2003;24(6):431-440. doi:10.1016/s0098-2997(03)00039-6

Cannell JJ, Vieth R, Umhau JC, et al. Epidemic influenza and vitamin D. Epidemiol Infect. 2006;134(6):1129-1140. doi:10.1017/S0950268806007175

Hao Q, Dong BR, Wu T. Probiotics for preventing acute upper respiratory tract infections. Cochrane Database Syst Rev. 2015;(2):CD006895. doi:10.1002/14651858.CD006895.pub3

Hemilä H. Vitamin C and infections. Nutrients. 2017;9(4):E339. doi:10.3390/nu9040339

Hojsak I, Abdovi S, Szajewska H, Milosevi M, Krznari Z, Kolacek S. Lactobacillus GG in the prevention of nosocomial gastrointestinal and respiratory tract infections. Pediatrics. 2010;125(5):e1171-e1177. doi:10.1542/peds.2009-2568

Hulisz D. Efficacy of zinc against common cold viruses: an overview. J Am Pharm Assoc (2003). 2004;44(5):594-603. doi:10.1331/1544-3191.44.5.594.hulisz

Josling P. Preventing the common cold with a garlic supplement: a double-blind, placebo-controlled survey. Adv Ther. 2001;18(4):189-193. doi:10.1007/bf02850113

Martineau AR, Jolliffe DA, Hooper RL, et al. Vitamin D supplementation to prevent acute respiratory tract infections: systematic review and meta-analysis of individual participant data. BMJ. 2017;356:i6583. doi:10.1136/bmj.i6583

Nantz MP, Rowe CA, Muller CE, Creasy RA, Stanilka JM, Percival SS. Supplementation with aged garlic extract improves both NK and ??-T cell function and reduces the severity of cold and flu symptoms: a randomized, double-blind, placebo-controlled nutrition intervention. Clin Nutr. 2012;31(3):337-344. doi:10.1016/j.clnu.2011.11.019

Percival SS. Aged garlic extract modifies human immunity. J Nutr. 2016;146(2):433S-436S. doi:10.3945/jn.115.210427

Prasad AS. Zinc is an antioxidant and anti-inflammatory agent: its role in human health. Front Nutr. 2014;1:14. doi:10.3389/fnut.2014.00014

Rondanelli M, Miccono A, Lamburghini S, et al. Self-care for common colds: the pivotal role of vitamin D, vitamin C, zinc, and echinacea in three main immune interactive clusters (physical barriers, innate and adaptive immunity) involved during an episode of common colds—practical advice on dosages and on the time to take these nutrients/botanicals in order to prevent or treat common colds. Evid Based Complement Alternat Med. 2018;2018:5813095. doi:10.1155/2018/5813095

Steinbrenner H, Al-Quraishy S, Dkhil MA, Wunderlich F, Sies H. Dietary selenium in adjuvant therapy of viral and bacterial infections. Adv Nutr. 2015;6(1):73-82. doi:10.3945/an.114.007575

Wang Y, Li X, Ge T, et al. Probiotics for prevention and treatment of respiratory tract infections in children: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Medicine (Baltimore). 2016;95(31):e4509. doi:10.1097/MD.0000000000004509

Debiaggi M, Tateo F, Pagani L, Luini M, Romero E. Effects of propolis flavonoids on virus infectivity and replication. Microbiologica 13: 207–213, 1990

Fokt H et all. How do bees prevent hive infections? The antimicrobial properties of propolis. Current Research, Technology and Education Topics in Applied Microbiology and Microbial Biotechnology, 2010. 

Mrozikiewicz PM, Bogacz A, Karasiewicz M, et al. The effect of standardized Echinacea purpurea extract on rat cytochrome P450 expression level. Phytomed., 17:830-833, 2010.

Penzak SR, Robertson SM, Hunt JD, et al. Echinacea purpurea significantly induced cytochrome P450 3A activity but does not alter lopinavir-ritonavir exposure in healthy subjects. Pharmacother., 30(8):797-805, 2010.

Fitzhugh DJ1, Shan S, Dewhirst MW, Hale LP. Bromelain treatment decreases neutrophil migration to sites of inflammation. Clin Immunol. 2008 Jul;128(1):66-74.

Vetvicka V., Vannucci L., Sima P., Richter J. Beta Glucan: Supplement or Drug? From Labaratory to Clinical Trials. Molecules. 2019 Mar 30;24(7). pii: E1251. doi: 10.3390/molecules24071251.

Vannucci L1, Krizan J, Sima P, Stakheev D, Caja F, Rajsiglova L, Horak V, Saieh M. Immunostimulatory properties and antitumor activities of glucans (Review). Int J Oncol. 2013 Aug;43(2):357-64. doi: 10.3892/ijo.2013.1974. Epub 2013 Jun 5.

Roach S. S., Ford S. M. Introductory Clinical Pharmacology, 2017 m.

Katzung B. G. Basic and Clinical Pharmacology, 2012 m. lLong-QingLiaAng-XinSongaJun-YiYinbKa-ChaiSiuaWing-TakWongaJian-YongWua. Anti-inflammation activity of exopolysaccharides produced by a medicinal fungus Cordyceps sinensis Cs-HK1 in cell and animal models, International Journal of Biological Macromolecules, Volume 149, 15 April 2020.

Komentarai ()