Vasarą užklupę karščiai – nemenkas iššūkis daugumai žmonių. Ir ne tik dėl nemalonaus pojūčio suprakaitavus. Karštas oras gali smarkiai pakenkti širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Apie tai, kaip vasarą apsaugoti savo sveikatą, laidoje „Sveiki! Su gydytoju V. Morozovu“ pasakojo gydytojas kardiologas, Vilniaus universiteto profesorius, Santaros klinikų gydytojas Pranas Šerpytis. Pasak jo, viena dažniausiai kartojamų ir labai pavojingų klaidų, kai žmogus vasarą nutraukia jam būtinų vaistų, skirtų gerinti širdies darbą, vartojimą.

Kodėl mūsų širdis ir kraujagyslės taip smarkiai jaučia temperatūros pokyčius?

Esame gamtos dalis, kuri reaguoja į gamtos diktuojamus pokyčius. Kai žmogus sveikas, jo adaptacinės savybės ir daug geresnės, sugeba prisitaikyti. Kai žmogus yra pažeistas, turi ligą, ar arterinę hipertenziją ar išeminę širdies ligą, ar išreikštą aterosklerozę, kitas ligas, visada toks žmogus daug jautriau reaguos. Dėl to vėl grįžtame prie sveikos gyvensenos, kad kuo ilgesnį laiką išliktume sveiki ir mūsų adaptacinės savybės bus geresnės. Bet, žinoma, adaptacines savybes orų permainoms galime ir išugdyti.

Grūdinimasis.

Taip, grūdinimasis. Ir šalta, ir šilta, ir pirtis. Tos adaptacinės savybės mūsų skirtingos. Jei kalbėtume apie karštį, per jį daug netenkame, daug išprakaituojame, todėl reikia gerti daug skysčių. Vienam kilogramui reikia apie 25-30 ml vandens. Beje, prakaitavimas irgi yra gerai, nes su juo išvalome daug visokių šlakų iš organizmo. Tad galime pasakyti, kad nėra blogo oro, yra blogas pasiruošimas.

Bet kartu su prakaitu prarandame ir elektrolitus, kas yra itin aktualu sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, nes kalio netekimas su prakaitu gali būti pakankamai reikšmingas, todėl reikėtų kartu ne tik vandens, bet ir elektrolitų.

Taip, elektrolitų papildai reikalingi. Vanduo su kaliu, natriu gali mus atgaivinti ir to reikia. 65 proc. mūsų organizmo sudaro vanduo. Jei netenkame 20 proc. vandens – tai jau dehidratacija. Ypatingai jautrūs yra vyresnio amžiaus žmonės, kūdikiai ir sergantys lėtinėmis ligomis, sergantys širdies ligomis. Tas netekimas gali daug pažeisti. Pavyzdžiui, ritmo sutrikimai – netekus daug elektrolitų, gali sutrikti širdies ritmas.

Amerikiečiai atliko tokį tyrimą ir paskaičiavo, kad kiekvienas temperatūros pakilimas 5 laipsniais, padidina kraujospūdį kažkur 8-10 gyvsidabrio stulpelių. Nors, pagal visą fizinę logiką, karštyje daiktai plečiasi, taip turėtų būti ir su kraujagyslėmis, o spaudimas turėtų mažėti. Kodėl karščio metu spaudimas didėja?

Labai geras pastebėjimas. Kai kurie galvoja, kad per karštį nereikia naudoti vaistų nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Taip, dozės gali keistis, bet kūne vyksta tūrio persiskirstymas.

Esant karščiui daugiau kraujo pribėga į odą tam, kad mus atvėsintų, tada smegenims ir širdžiai nebeužtenka...

Taip. Ypatingai tie, kurie serga, turi per didelį arterinį spaudimą, jiems yra tam tikri termoreguliacijos pakeitimai ir jie gali to visai nejausti.

Ar gerai žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, vasarą neišgerti vaistų? O gal reikia gerti mažesnes dozes?

Tikrai nerekomenduočiau visiškai nebegerti vaistų. Galbūt yra tokių atvejų, bet tai atskiros būsenos, kai galima jų atsisakyti. Tiesa, kad gali reikėti sumažinti vaistų dozę. Bet nenutraukti vartojimo. Tai dažnai daroma klaida. Skatinčiau visada pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą ryte, vakare.

Kokių atsargumo priemonių turime imtis, jei užklumpa karščiai? Likti namuose?

Jei žmogus sveikas, likti namuose nereikia, bet svarbu pasiruošti išėjimui į lauką. Pasiimkite buteliuką vandens, galbūt ir ne vieną, reikia turėti galvos apdangalą, nebūkite tiesioginiuose saulės spinduliuose, turėkite akinius nuo saulės. Jaunas žmogus gali karštyje ir ilgiau pabūti, bet tie, kurie serga, pajus karštį žymiai greičiau.

Grįžkime prie elektrolitų. Ar jų reikia gerti papildomai, ar užtenka mineralinio vandens ar izotoninio tirpalo iš parduotuvės?

Ar reikėtų griebtis papildų, pavyzdžiui, kalio, širdininkams? Taip, rekomenduojame vartoti papildomai kalio, magnio, jei žmogus daug prakaituoja.

Kai pasikeičia atmosferos slėgis, ypač žmonės, kurie turi širdies ir kraujagyslių ligų, tą jaučia, sako, mane slegia, pasikeičia spaudimas. Daugiau yra paūmėjimų, kai orai permainingi?

Taip, teisingai. Kai didelis orų svyravimas, vėjo greičio pasikeitimas, temperatūros svyravimai, kai daugiau nei 5 laipsniais skiriasi temperatūra ryte ir vakare, jaučiame didesnį kiekį ligonių. Bet jauni žmonės, kurie neturi ligų ir yra sveiki, to nejaučia. Bet orai keičiasi ir nieko nepadarysi. Tiesiog matuokime spaudimą, vartokime vaistus, kurie paskirti.

Ir pratinkime save prie tų pokyčių, aktyviai gyvenkime, judėkime, būkime lauke.

Aktyvus gyvenimas, fizinis aktyvumas, gera, sveika mityba ir visos kitos priemonės, kurios stiprina mūsų organizmą, yra labai gerai. Fiziniam aktyvumui galime pasirinkti įvairias priemones, bet neminkime dviračio, kai bus labai didelis karštis. Arba, jei jau minsime, vartokime pakankamai skysčių.

Komentarai ()