Jeigu manęs paklaustų, kokia yra mėgstamiausia patologija traumų punkte, tai vienareikšmiškai atsakyčiau, kad stipinkaulio galvos panirimai. Aišku, gal niekas tokio klausimo ir neklaustų, nes ne iš gero gyvenimo tėvai veža verkiančius vaikus į priėmimo-skubios pagalbos skyrių, bet mano paaiškinimą, kodėl tai mėgstamiausia patologija, rasite šiame straipsnyje.

Stipinkaulio galva anatomiškai yra alkūnės sąnaryje ir ją juosia žiedinis raištis. Šis raištis sustiprėja apie penktus gyvenimo metus, todėl iki penkerių metų amžiaus vaikams dėl raiščio laisvumo gali panirti stipinkaulio galvutė, tai yra iššokti iš savo vietos.

Dažniausiai tai nutinka tempiant už plaštakų kiek pasuktą ranką ir tai pasireiškia neaiškiai lokalizuotu rankos skausmu, priverstine rankos padėtimi, tai yra vaikai ranką laiko priglaudę prie kūno, nenori jos judinti, pakelti. Tipiškai tai pasireiškia vaikams mažesniems nei 5 metai, apie 80 proc. visų pacientų yra nuo 1 iki 3 metų amžiaus, ir daugumoje tyrimų mergaitės pirmauja prieš berniukus.

Rankos patempimas, sukimas ar kritimas yra stipinkaulio galvos panirimų priežastys. Dažna traumos priežastis, apie 40-50 proc. yra, kai vaikas krenta ir tėvai sugriebia juos už plaštakų ir kelia į viršų. Kiti ir kiek retesni traumos mechanizmai yra tiesiog supant paėmus už plaštakų, žaidžiant ar krentant ant alkūnės. Berniukams dažniausiai panyra supant ar keliant paėmus už plaštakų, imtyniaujant, o mergaitėms tempiant už rankų, krentant arba rengiantis. Kartais stipinkaulio panirimai pasitaiko ir kūdikiams jaunesniems nei 6 mėnesių amžiaus, dažniausia priežastis mažyliams yra, kai jie verčiasi lovoje ir ranką prispaudžia visu kūneliu.

Diagnozuoti stipinkaulio panirimą pakanka anamnezės, kai yra aiškus traumos mechanizmas, ir tuomet atstatymas yra gana greitas, todėl traumatologai mėgsta šią patologiją, nes daugumoje atvejų efektas yra labai greitas ir po 5-10 minučių vaikas naudoja ranką bei pamiršta, kad kažkas buvo.

Jeigu nėra patinimo, aiškaus skausmingumo, deformacijos ar kitų simptomų, kurie leistų įtarti lūžį, tuomet radiologinių tyrimų daryti nereikia.

Sėkmingas panirimo atstatymas per pirmą kartą yra aprašomas daugiau nei 90 proc. vaikų, tačiau daliai vaikų prireikia keleto kartų, kad pavyktų atstatyti, o 4 proc. vaikų po atstatymo simptomai išlieka. Tuomet dažniausiai atliekama rentgenograma, norint įvertinti ar tikrai nėra lūžio ir jeigu atmetama lūžio diagnozė, tuomet rekomenduojama parišta rankos padėtis, šaltis, ibuprofenas, esant skausmui.

Po sėkmingo gydymo dėl stipinkaulio galvos panirimo belieka tėvams rekomenduoti nekelti vaikų už plaštakų, nesupti, o jeigu norite pakelti geriausia tai daryti imant už pažastų. Jokių apribojimų nėra, imobilizacijos ir pakartotinių konsultacijų nereikia.

Tėvai kartais klausia, gal galima atstatyti panirimus ir namuose, tai tikrai nėra draudžiama ir kai tai pasikartoja kartais tėvus išmokome atstatymo, tačiau būtina įvertinti situaciją, simptomus, kad atmestume lūžį, nes kitaip galima ne tik sukelti daug skausmo, bet ir situaciją padaryti sudėtingesnę. Nors stipinkaulio galvos panirimo atstatymas yra greitas, tačiau gali būti skausmingas ir rekomenduočiau, kad tai atliktų gydytojas, nes po tokių manevrų vaikas gali dar ilgai pykti ant tėčio, mamos ar močiutės.

Pagrindinė žinutė išlieka, kad nereikia kelti mažų vaikų imant už plaštakų, o jeigu taip įvyksta ir įtariate, kad vaikas nejudina rankos dėl stipinkaulio galvos panirimo, tuomet nedelskite ir keliaukite į priėmimo-skubios pagalvos skyrių.

Vaikų chirurgijos rezidentas Benediktas Jonuška

Komentarai ()