Naujai atrasta koronaviruso mutacija ant kojų sukėlė vakcinos kūrėjus: atmaina gali būti ne tokia jautri COVID-19 vakcinoms  ()

Pietų Afrikoje identifikuota koronaviruso atmaina gali būti ne tokia jautri COVID-19 vakcinoms, kaip kiti štamai, sako kai kurie mokslininkai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šiuo metu siekiant išsiaiškinti, ar taip yra iš tikrųjų, vykdomi tyrimai.

Jei koronaviruso variantas, žinomas kaip 501.V2, yra atsparus turimoms vakcinoms, tai vakcinų pakoregavimui, siekiant padidinti jų efektyvumą, prireiks maždaug šešių savaičių, „Reuters“ sakė skiepų kūrėjai.

Tarp šių kūrėjų buvo „BioNTech“ generalinis direktorius dr. Uğuras Şahinas ir Oksfordo universiteto medicinos profesorius Johnas Bellas – kurie šiuo metu vykdo eksperimentus tiek su 501.V2, tiek su D.Britanijoje identifikuotu nauju koronaviruso variantu, pavadintu B.1.1.7.

Šie eksperimentai yra vadinamieji neutralizavimo mėginiai – jų metu mokslininkai inkubuoja virusus kartu su antikūnais ir žmogaus ląstelėmis, norėdami sužinoti, ar antikūnai sukliudo užkrėtimui, skelbia „The Associated Press“ (AP).

Mokslininkai atlieka tyrimus tiek su vakcinuotų žmonių, tiek su tų, kurie užsikrėtė virusu ir jiems natūraliai susikūrė antikūnai, krauju, AP sakė infekcinių ligų ekspertas dr. Richardas Lessellsas, dirbantis prie Pietų Afrikos atmainos 501.V2 genominių tyrimų.

 

Tai, kad atsirado tokie variantai kaip 501.V2 ir B.1.1.7, mokslininkų visiškai nestebina. Kurdami savo kopijas (daugindamiesi), virusai mutuoja ir naujasis koronavirusas SARS-CoV-2 nėra išimtis.

Vis dėlto, nors du neseniai nustatytieji variantai pasižymi keletu panašių mutacijų, kaip „Reuters“ sakė Redingo universiteto ląstelių mikrobiologijos docentas Simonas Clarke'as, 501.V2 „turi daug papildomų mutacijų ... kurios neramina“.

Tiksliau sakant, Pietų Afrikoje rastas variantas turi daugiau mutacijų savo smaigalio baltyme – kuris naudojamas prasiskverbimui į žmogaus ląsteles – nei B.1.1.7, „Reuters“ sakė Varviko universiteto (JK) virusologas ir molekulinės onkologijos profesorius Lawrence'as Youngas.

Dauguma turimų vakcinų moko imuninę sistemą atpažinti šį smaigalio baltymą. Jei smaigalyje esantis baltymas sukaupia per daug mutacijų, jis gali tapti neatpažįstamas imuninei sistemai, todėl virusas gali išvengti aptikimo organizme – ir naujojo varianto 501.V2 atveju tai kelia potencialų susirūpinimą, sakė L.Youngas.

Beje, neutralizavimo mėginių tyrimai netrukus turėtų parodyti, ar verta jaudintis, ar ne. Šiuo metu JK sveikatos ir socialinės rūpybos departamento agentūra „Public Health England“ teigia, kad šiuo metu nėra duomenų, rodančių, kad COVID-19 vakcinos neapsaugotų nuo B.1.1.7 ir 501.V2, praneša „Reuters“.

 

Be to, keli ekspertai „The New York Times“ sakė, kad greičiausiai prireiks metų – o ne mėnesių – kol koronavirusas pakankamai mutuos, kad pergudrautų dabartines vakcinas.

„Tai bus procesas, vykstantis kelerius metus ir reikalaujantis daugybinių virusinių mutacijų kaupimosi“, – „The Times“ sakė Fredo Hutchinsono vėžio tyrimų centro evoliucijos biologas Jesse'as Bloomas.

Tai nebus panašu tik į įjungti ar išjungti leidžiantį jungiklį – atsižvelgiant į tai, kaip greitai nauji virusų variantai tampa atsparūs dabartinėms vakcinoms, sakė jis. Kitaip tariant, vakcinos veikimas ilgainiui gali imti silpnėti – bet nebus taip, kad jos staiga imtų ir išvis nustotų veikti.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(3)
(2)
(1)

Komentarai ()